Žmonės ir taip prispausti mokesčių, o siūlančiųjų naujovę teigimu, apmokestintas vaistų receptas, gydytojo konsultacija, lovadieniai ligoninėje padėtų atsikratyti be reikalo ieškančiųjų medikų pagalbos. KŽ klausė eilinių žmonių ir specialistų nuomonės.
Ligoninė nepraturtės
Į redakciją užsukusi Kupiškio gyventoja Laima Skemundrienė kalbėjo turinti trečios grupės invalidumą, serganti mažakraujyste, tad retsykiais privalanti lankytis pas gydytoją. Moters teigimu, jei sumokėjus litą kitą nereikėtų laukti dvi savaites eilėje, o pastaruoju metu taip yra, tuomet gal ir gerai būtų įvesti apsilankymo pas gydytoją mokestį. Tačiau gydymas ligoninėje galėtų būti nemokamas, čia pakliuvus reikia pirkti lašines, švirkštų, kai kurių medikamentų.
Antra vertus, L.Skemundrienė klausė, kas mokestį mokės už valkatas, neturinčius jokių pajamų ir gyvenamosios vietos. „Geriausia būtų visai nemokėti, ypač žiemą, kai reikia daug atiduoti už šildymą”, – neslėpė pašnekovė.
KŽ šia tema kalbino Kupiškio ligoninės direktorių Povilą Rimkų. „Kalbos, kad piktnaudžiaujama siekiant medikų pagalbos, – didmiesčių problema. Mes gauname tik tikslinius gydytojų siuntimus gydyti pacientus ligoninėje. Imdami mokesčius, nepraturtėtume. Reikia galvoti apie sergančius žmones”, – rūpinosi pašnekovas.
Mokestis – absurdas
Anot P.Rimkaus, kolegos vilniečiai, atsižvelgę į sostinės Savivaldybės sudarytos Stebėtojų tarybos siūlymą gal ir sutiktų imti papildomą mokestį, bet Kupiškyje dėl kokio 100 litų tai neverta būtų daryti.
Pacientų asociacija siūlo diferencijuoti mokestį, jei lankosi invalidas, pensininkas. „Pas mus ligoninėje gydosi tik tie, kuriems labiausiai reikia. Blogiausia, kad valstybė iki šiol tinkamai neįvertino paslaugų įkainių. Dėl to ir kyla problemų, o už jas būtent valstybė ir turėtų atsakyti”, – pabrėžė P.Rimkus.
Ligoninės direktoriaus samprotavimu, šiandienės medicinos paslaugų kainos neatitinka realybės. Prieš keletą metų gydant plaučių uždegimą Ligonių kasa sumokėdavo 70 proc. išlaidų, dabar – 50.
„Už lovadienį ligoninėje mokėti 5–7 litus – absurdas. O ar kiekvienas ligonis mokus, kaip aš išieškosiu tuos pinigus?” – retoriškai klausė P.Rimkus.
Kupiškio darbo birža bene pusę laisvų darbo vietų siūlo gydytojams, tačiau problema – juos į Kupiškį prisikviesti. Ligoninės direktorius teigė esant rimtą apgyvendinimo problemą, tačiau jau dabar mėginama palaikyti ryšius su iš Kupiškio krašto kilusiais mediciną studijuojančiais jaunuoliais.
Užsidirbs anstoliai
Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė pritarė kolegai, kad reikia didinti paslaugų įkainius, kitu atveju, imant pinigus už apsilankymą pas gydytoją, bus papildomas darbas specialistams.
„Pinigų mūsų įstaigai trūksta, pabrango komunalinės paslaugos, elektra, kuras. Esame finansuojami pagal prisirašiusių gyventojų skaičių. Vis dėlto reikėtų didinti paciento paslaugų krepšelį”, – samprotavo pašnekovė.
Paprašyta įsivaizduoti, koks galėtų būti apmokestinimo mechanizmas, D.Kulbokienė pirmiausia pareiškė, kad reikėtų įrengti kasą, įsteigti papildomą etatą. Maža to, reikėtų pirkti kasos aparatą, buhalterinės apskaitos sąsiuvinius. Bet ar tai leistų valstybei sutaupyti?
„Tuomet kai negalėsime iš nemokių piliečių imti mokesčio už apsilankymą pas gydytoją, ar gydymąsi ligoninėje, suteiksime galimybę užsidirbti antstoliams. Pirmiausia mums reikėtų valstybės paramos, bet ne tokios, kad pacientai mokėtų po litą ar du”, – pabrėžė D.Kulbokienė.
Reikia diskutuoti
KŽ kalbintas Panevėžio apskrities teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas pirmiausia pripažino: Sveikatos apsaugos ministerijos siūloma naujovė – tai tik „žalia versija”, būtina diskutuoti. „Mes mokame už bazinį paciento krepšelį, o sveikatos priežiūros įstaigos steigėjas galėtų pasirūpinti priemoka, skirti lėšų, kiek stinga. Tada vyktų sveika konkurencija tarp įstaigų. Galbūt vienoje ligoninėje už anginos operaciją nereikės primokėti, o kitoje tai taps neišvengiama”, – samprotavo direktorius.
J.Narbutas informavo drauge su Kupiškio ligoninės direktoriumi P.Rimkumi, Pirminės sveikatos priežiūros centro direktore D.Kulbokiene bei rajono meru Jonu Jaručiu lankęsis Latvijoje, Bauskėje. Šiame mieste už nereikalingą greitosios pagalbos iškvietimą imamas mokestis. Taip pat – už apsilankymą pas gydytoją ir recepto išrašymą. Lietuvoje reikėtų spęsti, kas administruotų šiuos mokesčius. „Manau, minėti mokesčiai turėtų patekti paslaugų teikėjams. Tačiau kyla dar vienas klausimas: ar žmogus turėtų pats mokėti, ar papildomai draustis? Juk mokėti galėtų draudimo kompanijos”, – siūlė Panevėžio apskrities teritorinės ligonių kasos direktorius.
Apsimetinėsime ir toliau
KŽ paklausus nuomonės, kaip įvedus naujovę būtų elgiamasi su nemokiais, valkataujančiais pacientais, J.Narbutas šią situaciją įvardijo kaip didžiausią problemą. Mat šiems asmenims suteikus medikų pagalbą, jie naudojasi mokesčių mokėtojų pinigais, o sąžiningai mokesčius mokantieji pastaruoju metu ir taip prispausti nepritekliaus.
„Pasaulinėje praktikoje už benamių, asocialių žmonių gydymą moka atskiri fondai. Reikia atvirai pripažinti – nemokamų medicinos paslaugų nėra. Nemokamas gali būti tik sūris pelėkautuose.
Jei nebus priemokų – apsimetinėsime ir toliau, neoficialiai mokėsime už medicinos paslaugas, neišvengsime korupcijos”, – apibendrino pokalbį J.Narbutas.
Kupiškio rajono tarybos Sveikatos priežiūros įstaigų stebėtojų tarybos pirmininkas valstietis liaudininkas Leonas Apšega teigė esantis kategoriškai nusiteikęs prieš Sveikatos apsaugos ministerijos ketinimą papildomai apmokestinti paslaugas.
„Mes valstybėje norime įvesti tvarką, tačiau – atimdami paskutinius pinigus iš žmonių. Caras buvo įvedęs barzdos mokestį, panašų dalyką ir dabar įžvelgiu. Valstybei trūksta pinigų, todėl ieškoma, iš ko galima paimti.
Sakoma, esą Europos Sąjungos valstybėse mokestis už medicinos paslaugas mokamas, bet daugelyje šalių žmonės už darbą gauna nepalyginamai didesnį atlyginimą. Jei aš dabar atgaučiau tuos pinigus, kuriuos sumokėjau „Sodrai”, galėčiau laisvai poilsiauti, susimokėti už medicinos paslaugas, užtektų viskam”, – tvirtino L.Apšega.
