Ditel

Likimo dovana: antras gimtadienis ir mažylio atėjimas

Inksto, širdies persodinimas, o paskui – sveiko mažylio gimimas. Tokias į stebuklą panašias savo gyvenimo istorijas gali papasakoti tik kelios lietuvių šeimos.

Pirmoji Lietuvoje

Monika Staniukaitienė – pirmoji moteris Lietuvoje, kūdikio susilaukusi po inksto persodinimo operacijos. Tokie atvejai reti ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

„Kai pasakiau savo gydytojai, kad laukiuosi ir labai noriu vaikelio, ją ištiko šokas. Leisti turėti kūdikį ar ne, sprendė visas gydytojų konsiliumas. Prieš nuspręsdami vis klausė, ar tikrai tam esu pasiryžusi”, – pasakojo Kaune gyvenanti Monika.

Su ja kalbėtis sutarėme dieną, kol sūnus Lukas buvo vaikų darželyje. Berniukui tuoj bus penkeri. Apie tai, kokios buvo kilusios aistros ir ką mamai teko išgyventi iki jam gimstant, Lukas dar nieko nežino.

Svarbiausia – tikėti

Laukiantis inkstams tenka milžiniškas krūvis. Jeigu jie nėra sveiki, kyla didelė rizika, kad nepajėgs atlikti jiems skirtos užduoties, o tai reiškia, jog būsimos mamos ir kūdikio gyvybei grės pavojus. Todėl nėščiosios sveikatos būklę tenka dažnai ir atidžiai tikrinti per visą nėštumą.

„Mano močiutės iš pradžių verkė, bijojo. Net buvau pyktelėjusi dėl to, – prisiminė jauna mama. – Bet tikėjau, kad viskas bus gerai. Nebuvo jokios baimės, pasitikėjau gydytojais. Tik buvau labai jautri, kartais nei iš šio, nei iš to užsimanydavau torto.”

Nuojauta Monikos neapgavo. Nėštumo eiga buvo normali, tačiau teko atlikti cezario pjūvį. Privalu buvo išvengti sąrėmių – jie galėjo pakenkti persodintam inkstui.

Lukas gimė mėnesiu per anksti. Berniukas svėrė 2830 g, jo ūgis siekė 50 cm.

Pati maitinti negalėjo

Moteris gailisi tik dėl vieno dalyko. Po inksto transplantacijos būtina gerti organo atmetimą slopinančius vaistus, todėl gimusio sūnaus Monika negalėjo maitinti savo pienu.

„Lukas pavalgydavo ir miegodavo, o aš atidžiai lygindavau jo drabužėlius, skalbdavau rankomis. Labai padėjo vyro močiutė”, – prisiminė jauna mama. Sūnų moteris auklėja griežtai, bet visi aplinkiniai jį labai lepina.

Laisvalaikį šeima praleidžia gamtoje, prie jūros. Lukui labai patinka bendrauti, pasivaikščioti, žaisti su mašinytėmis, žiūrėti filmukus, važiuoti į svečius pas senelius. Mama juokauja, kad jos sūnus – žoliaėdis. Berniukas visiškai nevalgo žuvies, grybų – geriau duok jam kopūsto lapą ar agurką.

Svajoja apie antrą

„Ne kartą pagalvodavau, ką daryčiau be Luko. Jis suteikė mano gyvenimui prasmę, atnešė daug džiaugsmo, žinoma, ir šiokių tokių rūpesčių. Jis – Dievo dovana. Labai paslaugus, geras, meilus, daug „myliu” sako. Pavydžiu gausioms šeimoms”, – Monika prisipažino, jog norėtų lygiuotis į savo tetą, kuri turi šešis vaikus.

24 metų moteris vis dažniau pasvajoja apie antrą vaikelį. „Noriu dukrytės. Gydytojai apie tai jau buvau užsiminusi. Man būtina atsiklausti gydytojų, negalima rizikuoti nei savo, nei vaiko sveikata ir gyvybe. Iš anksto reikia viską gerai apgalvoti, pasverti”, – sakė M.Staniukaitienė.

Sunkios gripo komplikacijos

Sudėtingos operacijos M.Staniukaitienei prireikė, kai ji buvo paauglė.

„Buvo šalta žiema, tikriausiai peršalau, paskui susirgau gripu, prasidėjo komplikacijos, išsivystė ūmus inkstų nepakankamumas, buvau paguldyta į ligoninės reanimacijos skyrių. Gydytojai manė, jog yra tik vienas procentas iš šimto, kad gyvensiu. Atsigavusi iš naujo turėjau išmokti vaikščioti, kalbėti. Mane gelbstint buvo kiek pažeistos balso stygos – girdite, koks dabar mano balsas?” – pasakojo moteris.

Pusantrų metų ji tris kartus per savaitę vykdavo atlikti dializės procedūros, kai prijungiamas dirbtinis inkstas ir jis iš kraujo pašalina kenksmingas medžiagas.

Didžiausios bėdos atsitraukė, Monikai buvo persodintas mamos inkstas. Dabar jaunai mamai nustatytas 30 proc. darbingumas. Jai privalu saugotis peršalimo ligų, vengti riebaus, aštraus maisto, alkoholio, rūkalų, didelio fizinio krūvio.

Kūdikiui – donoro vardas

„Jaunėlis sūnus – atpildas už mūsų šeimai tekusį išbandymą”, – šiltai šypsojosi tauragiškis Saulius Beniušis, kuris jau devynerius metus gyvena su persodinta širdimi.

Prieš beveik šešerius metus gimusį sūnų Beniušiai pavadino Sauliaus donoro vardu – Alvydu. „Kodėl taip padarėme? Jis juk dabar gyvena su manimi ir dėkingumo šiam žmogui bei jo šeimai neįmanoma išreikšti žodžiais”, – savo sprendimą tąkart aiškino 39 metų S.Beniušis.

Ilgą laiką vyras buvo vienintelis žmogus Lietuvoje, susilaukęs vaiko po širdies transplantacijos. Tačiau jau mėnesį šiuo „titulu” dalijasi su kitu vyriškiu – Robertu Žebriu. Ketverius metus su kito žmogaus širdimi gyvenantis uteniškis Robertas su žmona Aurelija mažylio susilaukė kovo 8-ąją.

Ar vaikas gims sveikas?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad su persodinta širdimi gyvenantiems vyrams susilaukti vaikų – vieni niekai. Juk jiems nereikia jų nei išnešioti, nei gimdyti. Tačiau iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau. Tokiems žmonėms tenka saujomis gerti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas vieną dieną nesugalvotų atmesti svetimos širdies. O šių vaistų poveikis naujai užsimezgusiai gyvybei gali būti neprognozuojamas.

„Po mano operacijos praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams žmona Asta pasijuto besilaukianti. Tai, galima sakyti, mums buvo netikėta žinia, nes susilaukti dar vieno vaikelio neplanavome”, – Saulius prisipažino, jog tąkart aplankė ne tik džiaugsmas, bet ir didelis nerimas, ar kūdikis gims sveikas.

Sutuoktinius šiek tiek nuramino genetikai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojai atlikę tyrimus patvirtino – Astos įsčiose augantis mažylis sveikas.

Tačiau it kirminas graužė dar viena mintis: ar gyvenimas Sauliui suteiks progą ne tik išvysti naujagimio akis, bet ir jį užauginti.

Ilgai nekreipė dėmesio

Kad su jo širdimi kažkas negerai, Saulius buvo įspėtas, kai dar tarnavo sovietinėje armijoje. Krūtinę rentgeno spinduliais peršvietę medikai paragino jauną kareivį vos grįžus namo kreiptis į širdies gydytojus. Tačiau į šiuos įspėjimus Saulius numojo ranka, nes jautėsi visiškai sveikas.

Bėda apie save priminė praėjus dešimčiai metų – jauną vyrą nei iš šio, nei iš to pradėjo kamuoti dusulys. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jo priežastis – išsiplėtusi širdis. Bet ir ši žinia neprivertė susirūpinti, mat savijauta, Sauliaus žodžiais, nebuvo itin bloga. Nebuvo, kol vieną rytą neištiko insultas.

Medikams teliko konstatuoti – jauno vyro gyvybę gali išgelbėti tik širdies transplantacija. Vienuolika dienų išgyvenęs prijungtas prie dirbtinės širdies, Saulius sulaukė didžiausios savo gyvenime dovanos – donoro širdies.

„Dabar jaučiuosi visavertis žmogus, tik tiek, kad turiu du gimtadienius ir kiekvienais metais už savo donorą užperku mišias”, – pasakojo S.Beniušis. Tris vaikus – septyniolikmetę Kristiną, keturiolikmetį Dovydą ir beveik šešerių Alvydą – auginantis vyras tvirtai tiki: sunkiausia jau praeityje. „Aišku, turint pirmą invalidumo grupę, darbo, ypač šiais laikais, vis sunkiau rasti. Bet kol sveikata leidžia, tol ir krutam”, – Saulius nelinkęs skųstis gyvenimu.

Du sūnus ąžuolai

37-metis vilnietis Artūras Petkus su persodintais inkstais gyvena keturiolika metų. „Turiu stažą”, – juokauja vyras. Tačiau šis stažas jam nesutrukdė sukurti šeimos ir susilaukti dviejų atžalų: Gintauto, kuriam jau dešimt metų, ir Gedimino, gimusio prieš penkis mėnesius.

„Žinoma, laukiantis vaikų buvo strioko, ypač dėl pirmagimio, – pripažino Artūras, kuris pats gimė jau turėdamas įgimtą inkstų displaziją. – Bijojome, kad mažylis paveldės mano bėdą. Be to, nuolat geriu vaistus, kurie taip pat gali pakenkti. Su besilaukiančia žmona nuvykome pas genetikus tyrimų, bet jie nieko bloga nenustatė. Gimus Gintautui iš tos baimės dar nubėgome jam inkstų patikrinti. Gydytojai ir vėl nieko bloga nerado. O su antru vaiku jau viskas buvo paprasčiau. Pirmas – sveikas, žvalus, protingas, gražus, vadinasi, ir antram viskas bus gerai.”

A.Petkus – vienintelis tėtis Lietuvoje, kuris po inkstų transplantacijos operacijos susilaukė dviejų atžalų.


Ugnė Šakūnienė, Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis” prezidentė

Lietuvoje gyvena trys moterys, kurios po inksto transplantacijos susilaukė vaikų. Anksčiau tokie atvejai galėjo būti prilyginami stebuklui, bet šiais laikais medicina labai pažengusi. Aišku, ne kiekviena organų persodinimo operaciją patyrusi moteris gali susilaukti vaikų – tai juk priklauso nuo kiekvieno žmogaus sveikatos būklės. Tačiau tų trijų anksčiau minėtų moterų sveikatos tyrimų rezultatai buvo labai geri. Ir tikiu, kad išnešioti ir pagimdyti vaikelį dabar gali dar daugiau donoro inkstą turinčių moterų.

Ar gali vaisiui pakenkti vaistai, kuriuos žmonės privalo gerti po organų transplantacijos? Žinoma, tie vaistai nėra nekalti, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad tokiu atveju vaikai, turėdami tam tikrų sutrikimų, gimsta ne dažniau, nei visiškai sveikiems žmonėms.

Dėl to, ar organo atmetimą slopinančius vaistus gerianti moteris gali savo pienu maitinti kūdikį, bendros nuomonės nėra. Vieni gydytojai tai griežtai draudžia, nes juk motina geria imunitetą slopinančius vaistus, kurie patenka į jos pieną, kiti nėra tokie kategoriški. Vis dėlto nė viena iš tų trijų mamų savo vaikų pačios nemaitino.

Inkstų veiklos sutrikimai Lietuvoje kamuoja kas dešimtą žmogų. Anksčiau labai daug tokių bėdų turinčių moterų inkstus prarasdavo būtent per nėštumą ar gimdydamos. Prieš 25 metus, kai man pačiai buvo persodintas inkstas, tai buvo gana dažni atvejai. Griūdavo visas moters gyvenimas: ji prarasdavo vaiką, netekdavo sveikatos, galų gale po viso to ir vyras palikdavo.

Deja, bet ir šiais laikais retas kuris rūpinasi savo sveikata, kol nepajunta kokių nors negalavimų. Ypač tai būdinga jauniems žmonėms. O jiems, būsimoms mamoms ir tėčiams, būtinai reikėtų saugoti savo inkstus: šaltuoju metų laiku nelankstyti nuogomis nugaromis, išsigydyti infekcines ligas, stengtis neapsinuodyti maisto produktais. Svarbu ir valgyti kuo mažiau druskos. Čia juk paprasčiausias įprotis, kurį savo vaikams privalo suformuoti tėvai.


Pagimdyti lengviau, nei užauginti

„Motinystės jausmas yra be galo stiprus ir visi žmonės nori susilaukti palikuonių”, – neabejojo medicinos centro „Jolsana” akušerė ginekologė Jolanta Sąlygienė.

Vis dėlto ji, kaip gydytoja, negali pritarti tam, kad didelių bėdų dėl inkstų turinčios moterys, ryždamosi pastoti, rizikuotų ir savo, ir būsimo vaikelio gyvybe, nes tai – pernelyg didelė auka.

– Kodėl laukiantis inkstai gali būti lengvai pažeidžiami?

– Todėl, kad tada jiems tenka dvigubas krūvis. Kartais inkstų veikla sutrinka net ir toms nėščiosioms, kurios iki pastodamos jokiais sveikatos sutrikimais nesiskundė. Laukiantis apskritai visos ligos išlenda į paviršių. Ir tos, kurias tu turi, ir tos, kurios gali užklupti vėliau, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas.

Esu turėjusi vieną pacientę, turėjusią įgimtą inkstų patologiją. Gydytojai jai nerekomendavo pastoti, tačiau ji labai norėjo vaikelio. Medikai čia negali uždrausti – moteris turi pati nuspręsti, kaip elgtis.

Ačiū Dievui, tos moters mažylis gimė sveikas. Bet čia reikia įvertinti ir dar vieną dalyką – ar tau vėliau užteks jėgų užauginti vaiką. Juk jam reikia labai daug duoti. Pagimdyti – vienas dalykas, bet dar sunkiau vaiką užauginti.

– Kiekviena moteris žino, kad laukdamasi turi itin rūpintis savimi, tačiau ar susimąsto, kad tai reikia daryti iki pastojant?

– Vis dėlto tų susimąstančių vis daugėja ir poros atsakingai pradeda planuoti nėštumą – prieš pastodamos ateina pas gydytoją išsitirti sveikatos. Tai labai sveikintinas reiškinys, nors dar nelabai paplitęs.

Kaip dar pasiruošti kūdikio atėjimui? Rekomenduojama bent tris mėnesius prieš nėštumą gerti vitaminus, kad imuninė sistema būtų kuo stipresnė. Pageidautina prieš tris mėnesius nutraukti kontraceptinių vaistų vartojimą. Šių vaistų anotacijose rašoma, kad tai nebūtina, bet protingos moterys turbūt supras, jog gal ir gerai kurį laiką išsiversti be piliulių. Taip pat reikėtų išsigydyti ne tik ginekologines, bet ir kitas lėtines ligas.

– Koks amžius geriausias tapti mama?

– Geriausia pastoti iki 35 metų. Pastoti vyresnėms vis sunkiau, nes vaisingumas mažėja, o sulaukus 42 metų tapti mama gali tik nedaug moterų.

Pastebėjau, jog vienu metu mamomis tapdavo vis vyresnės moterys, tačiau dabar daugėja jaunesnių. Ir gydytis nuo nevaisingumo ateina vis jaunesnio amžiaus poros. Nepastoja pusmetį ar metus, ir bėga konsultuotis, ar viskas gerai. Ir labai gerai daro. Kuo jaunesnė pora, tuo lengviau jai padėti – ir tai turėtų prisiminti tie, kurie vis atidėlioja vizitą pas gydytoją.


Pasiruošimas kūdikio atėjimui

X Išsitirkite sveikatą ir išsigydykite ligas. Planuojanti mažylį pora turėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Jis gali rasti ligų ar negalavimų, kuriuos reikėtų išsigydyti prieš pastojant, o jei tai neįmanoma, stebėti laukiantis. Prieš pastojant rekomenduojama atlikti hemoglobino ir kraujo plazmos tyrimus, šlapimo (baltymo ir cukraus kiekio) tyrimą, jei auginate katę – toksoplazmozės antikūnų tyrimą.

X Išsitirkite genetiškai. Jei anksčiau turėjote ginekologinių negalavimų, pavyzdžiui, patyrėte persileidimą, ilgalaikį nevaisingumą, jeigu giminėje yra turinčių genetinių sutrikimų, pavyzdžiui, Dauno sindromą, cistinę fibrozę ar kitų, pasikonsultuokite su genetikos specialistu.

X Sveikai maitinkitės ir palaikykite tinkamą svorį. Atsisakykite menkaverčio maisto, venkite riebalų ir daug cukraus turinčių produktų, sumažinkite vartojamo kofeino kiekį. Valgykite daugiau grūdų, daržovių. Vyras taip pat turėtų maitintis sveikai, nes nuo jo mitybos priklauso spermos kokybė. Jeigu turite antsvorio, pasistenkite numesti bent kelis kilogramus, nes tinkamas svoris ir gera fizinė būklė palengvins nėštumą. Jei neseniai laikėtės griežtų dietų, prieš pastodama kelis mėnesius leiskite organizmui atgauti pusiausvyrą.

X Atsikratykite žalingų įpročių. Būtinai meskite rūkyti ir nevartokite alkoholio. Taip pat turėtų elgtis ir būsimo vaikelio tėvas. Rūkymas sumažina tikimybę pastoti, o per nėštumą gali sukelti persileidimą.

X Vartokite folio rūgšties. Tai yra vienas B grupės vitaminų, kurio organizmui per dieną reikia po 0,4 mg du tris mėnesius prieš pastojant ir bent pirmus tris nėštumo mėnesius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis vitaminas sumažina nugaros bei galvos smegenų, taip pat kaukolės ir stuburo apsigimimų riziką. Folio rūgšties yra žalialapėse daržovėse, apelsinuose, pupelėse, žirniuose, rupioje duonoje ir kituose grūdiniuose maisto produktuose. Tačiau jei folio rūgšties paros dozė didesnė nei 5 mg, apsigimimų rizika gali padidėti.

X Atsipalaiduokite. Jei nuolat jausite įtampą, gali būti sunkiau pastoti. Be to, kuo mažiau reikia galvoti apie tai, kad pastoti turite nedelsdama.

TAIP PAT SKAITYKITE