Faktą, kad dalis privalomojo sveikatos draudimo lėšų, skirtų ligoniams gydyti, buvo pervestos į banką, o ne į gydymo įstaigas, vieni vadina nusikaltimu, kiti tokią ekonominę politiką teisina.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2010 m. turėjo daugiau kaip pusės milijardo litų perteklių, iš valstybės biudžeto jam buvo dar papildomai pervesta 314 mln. litų. Iš viso pernai į PSDF biudžetą surinkta 4,7 mlrd. litų, pajamų planas buvo viršytas daugiau kaip 17 proc. Panaudota 4,1 mlrd. litų ir tai yra beveik 88 proc. surinktų pajamų.
Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė, kad net 700 mln. litų buvo padėta į banką, sudarytos terminuotų indėlių sutartys, nors tai būtų leidę mažinti ligonių priemokas už gydymą. Gydymo įstaigoms už paslaugų įkainį – bazinių kainų balo vertę vietoj 1 lito buvo apmokėta 89 centai, ir tai tik metų pabaigoje.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdytojai aiškina, kodėl to nedarė ir kaip 2010 m. susikaupė daugiau kaip pusė milijardo viršplaninių lėšų.
„Biudžetas buvo apskaičiuotas 2009 m., tuomet, kai makroekonominių rodiklių prognozės nieko gero nežadėjo. Bet „Sodra” ir Valstybinė mokesčių inspekcija surinko ir į PSDF pervedė daugiau, negu planuota, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, be to, Seimo įstatymu patvirtintos valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamuosius ir kitos lėšos taip pat laiku buvo pervestos į fondą, gauta daugiau kai kurių kitų pajamų, sutaupyta administravimo išlaidų. Šis perteklius išryškėjo tik metų pabaigoje”, – aiškinama Valstybinės ligonių kasos pranešime.
Teisinamasi, kad visos sukauptos lėšos yra ir bus panaudotos pagal paskirtį – žmonių sveikatos labui. Valstybinė ligonių kasa pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito rekomendacijas rengia atitinkamų priemonių planą ir jį įgyvendins: tobulins PSDF biudžeto planavimą ir valdymą, Sveikatos draudimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo, reglamentuojančio rezervo formavimo ir naudojimo tvarką, nuostatas.
Valstybinė ligonių kasa yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Ši taip pat teisinasi keliolika kartų raštiškai nurodžiusi Valstybinei ligonių kasai kompetentingiau rengti PSDF biudžeto projektus ir ne kartą įpareigojo kasos direktorių imtis neatidėliotinų priemonių, kad 2010 m. PSDF biudžeto rezervo dydis neviršytų įstatyme nustatytos ribos. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pripažino, kad, dėl sunkmečio nuo 1 lito iki 81 cento sumažinus balo vertę, labai pablogėjo medicinos įstaigų finansinė padėtis ir inicijavo įkainių didinimą. Nuo liepos 1 d. balo vertė buvo padidinta iki 84 centų, nuo spalio 1 d. – iki 89 centų. Metų pabaigoje buvo priimtas sprendimas kompensuoti gydymo įstaigoms finansinius praradimus ir sugrąžinti finansavimą į 2009 m. lygį. Sveikatos apsaugos ministerija sutinka, kad būtent dėl Valstybinės ligonių kasos netinkamai suplanuoto 2010 m. PSDF biudžeto, fonde susikaupė perteklinių lėšų, o dauguma šalies gydymo įstaigų buvo priverstos skolintis tam, kad galėtų dirbti.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ir šiemet patvirtinta daugiau kaip 110 mln. litų papildomų valstybės biudžeto asignavimų, nors 2010 m. PSDF biudžeto rezervas viršytas 117 mln. litų. PSDF biudžetas turi suformuoti rezervą, kuris turėtų būti 10 proc. gautų pajamų, tačiau dabar šie skaičiai yra didesni.
Kaip tokią ekonominę politiką vertina pacientų organizacijų ir gydymo įstaigų atstovai?
Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė:
– Pacientų organizacijų atstovams suteikta teisė dalyvauti PSD tarybos posėdžiuose, kai svarstomas biudžetas, lėšų paskirstymas vaistams pirkti, paslaugoms apmokėti ir kitais klausimais. Svarstant, kaip panaudoti perteklines lėšas, mes nedalyvavome, tačiau galbūt Valstybinė ligonių kasa turi planą sutaupyti lėšų. Pasitarimuose, kuriuose svarstoma, kaip panaudoti pinigus, visuomet daug kritikos. Žmonės visada piktinasi medikams duodamais kyšiais, bet juos davė ir duos. Kai norėjo juos oficialiai įteisinti, įvesti mokestį už vaistų receptus, pacientų organizacijos buvo prieš ir į mūsų balsą buvo atsižvelgta. Pritarėme vaistų kainų mažinimo ir prieinamumo gerinimo planui ir jis pasitvirtina, nors kai kur priemokos didesnės, kai kur jų neliko. Svarbiausia, kad farmacijos kompanijos sumažino kainas, atsirado daugiau pinigų, už juos galima nupirkti daugiau vaistų. Manau, kad PSDF indėlis banke atsirado dėl buvusios ekonominės krizės. Ligonių kasa nenorėjo tų pinigų iškart išleisti – juk nežinojo, kiek krizė tęsis. Nuolat atsiranda naujų vaistų, o jie, ypač biologiniai, yra labai brangūs, vienam žmogui kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų, ir tam pasitarnauja rezervo fondas. Yra retų ligų, kurios pas mus net nediagnozuojamos, tam ligoniai siunčiami į kitas šalis – už tai reikia mokėti, nupirkti individualiai tinkančių vaistų. Nėra taip blogai, kaip kartais kalbama. Niekas nemato gero, o aš matau.
Edmundas Varpiotas, Kauno klinikų Valdymo tarnybos vadovas:
– Vienareikšmiškai galiu pasakyti: Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija gana apdairiai ir racionaliai naudoja PSDF lėšas. Kai visa Lietuva ir daugelis kitų valstybių buvo gilioje krizėje ir ritomės į dugną, mums už paslaugas mokėjo mažiau, nei buvo numatyta sutartyse. Supratome, kad realybė yra tokia ir daugiau pinigų nebus. Ekonomikai atsikuriant ir gaunant daugiau pajamų, paslaugų įkainio vertė buvo padidinta, metų gale kompensuoti nepritekliai. Mes metus baigėme be nuostolių. Visos gydymo įstaigos, kurios dirbo racionaliai, išnaudojo galimybes taupyti, neblogai išsilaikė. Aišku, sumažėjo atlyginimai, etatų skaičius, teko susispausti, bet šiuo metu atsigauname ir galvojame, kad tokia politika nebuvo bloga. Negalima visko iškart imti ir pravalgyti, negalvojant apie ateitį. Gerai, kad Valstybinė ligonių kasa turi rezervą. Pinigai juk niekur nedingo, nebuvo perpumpuoti į privačias sąskaitas, davė pelną, nes buvo kaupti banke. Galiu tik pagirti už tokius veiksmus, nes fondų valdytojai elgiasi racionaliai ir apdairiai. Mūsų Konstitucija negarantuoja nemokamo gydymo – joje parašyta, kad valstybė užtikrina sveikatos priežiūrą susirgus, o nemokamos pagalbos apimtis nustato Vyriausybė. Nemokama pagalba buvo ir bus teikiama, bet atsiranda naujų technologijų, kai kurios komforto sąlygos, ir ligoniai prisideda prie gydymo, suteikia sau geresnes sąlygas ar paslaugas, kurios užtikrina greitesnį sveikimą.
Raimonda Katinienė, Kauno Kalniečių poliklinikos vyresnioji specialistė ekonomikai:
– Medicinos paslaugų įkainis padidėjo, bet dar ne tiek, koks buvo prieš krizę. Aš esu tos nuomonės, kad laikyti indėlį banke niekada nėra gerai. Pinigus reikia įdarbinti. Net ir pensiją saugoti banke nėra ekonomiška. Įstaigų pinigai turi dirbti. Mes nežinome, kokiomis lėšomis disponuojama. Suteikėme daugiau paslaugų, negu buvome pasirašę sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa, bet priemokų neprašėme, nors sveikatos apsaugos ministro įsakymu suteikta tokia teisė. Galbūt kitos gydymo įstaigos ja pasinaudojo, ypač ligoninės, kur skaičiuojami lovadieniai. Finansavimo pagal ligonių kasų sutartis nepakanka. Krizė buvo visame pasaulyje ir mes nepirkome jokios aparatūros, darbuotojai geranoriškai ėjo nemokamų atostogų – sukomės kaip įmanydami, nors jei turėtume ir panaudotume daugiau lėšų – valstybė laimėtų, nes daugiau įneštume į biudžetą per mokesčius.
Vidmantas Obelienius, Kauno Šilainių poliklinikos direktorius:
– Tai, kad PSDF lėšos laikomos banke, vertinu kaip nekompetenciją, arba mes ko nors nežinome. Mūsų tautai būdinga daryti nelogiškus ekonominius sprendimus: kaupiame santaupas ir kartu skolinamės. Tai ekonomiškai nelogiška, toks vadybinis sprendimas neteisingas, bent jau žiūrint iš šalies.
Mūsų poliklinika dėl sumažinto balo įkainio pernai negavo 2 mln. 330 tūkst litų. Taigi, jei giriamasi palūkanomis – atsiprašau. Palūkanos – tik pasiteisinimas, kad ne veltui pinigai gulėjo banke. Jos nėra tokios didelės, kad skriaustume sergantį žmogų. Beje, šis pinigų kaupimo atvejis – jau antras. Prieš 3–4 metus irgi buvo panašiai, kai 400 ar 500 mln. litų buvo padėta į rezervo fondą. Jei mes, viešoji įstaiga, sukauptume pelno, steigėjas sakytų, kad blogai panaudojame lėšas. Jei jos, skirtos gydymui, kaupiamos, yra blogai. Ligonių kasos atlieka pinigų perpaskirstymo funkciją, o tai gali atlikti viena gera buhalterija. Dabar visų pirma ydinga tai, kad kasos priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai: pats užsakau, susimoku ir pats save kontroliuoju. Man, kaip vadovui, nesvarbu, iš kur pinigai ateina, bet, kai į tai žiūriu kaip pilietis, matau, kad yra blogai.
