Ligoninės koridoriuje pakabintos kraujagyslių schemos tik iš pradžių primena keistus paveikslus. Klaipėdos jūrininkų ligoninės angiochirurgai purto galvas – jos nėra tik sienoms papuošti. Prieš operaciją ligoniui vizualiai parodoma ir paaiškinama, kokių problemų sukėlė kraujagyslės ir kas jo laukia.
Sulaukia ne tik klaipėdiečių
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Angiochirurgijos skyriaus gydytojai pageidauja, kad būtų vadinami paprasčiau – tiesiog kraujagyslių chirurgais. Šiuo metu jie dirba keturiese: vedėjas med.dr. Rimvydas Gutauskas, Rokas Petrutis, Linas Jarašūnas ir Darius Skirutis.
Keturi chirurgai rūpinasi ne tik Klaipėdos regiono pacientais, turinčiais bėdų dėl venų ar arterijų ligų. Klaipėdiečiai konsultuoja, o prireikus operuoja ir Šiaulių krašto gyventojus.
Kai kalbėjomės, iš Šiaulių raj. kaip tik atvyko buvęs kraujagyslių chirurgų pacientas. Prieš porą metų šiam vyrui buvo pritaikytas naujas išsiplėtusios aortos gydymo metodas. Šis metodas taikomas ligoniams, kurie dėl sveikatos būklės neatlaikytų įprastos operacijos.
Kirkšnyje padarius pjūvį, su zondu vietoj įprasto kraujagyslių protezo į aortos spindį įdėtas tobulesnis protezas – padengtas metaliniu tinkliuku.
Kaip paaiškino Angiochirurgijos skyriaus vedėjas R.Gutauskas, šis neseniai Lietuvoje pradėtas taikyti gydymo metodas yra gerokai paprastesnis ir chirurgui, ir ligoniui, tačiau jį galima taikyti ne visais atvejais.
Viena iš priežasčių – gana aukšta kaina. Tad šiaulietis kol kas buvo vienintelis pacientas, kuriam pritaikytas naujasis gydymo būdas.
Tačiau artimiausiu metu tokiu būdu bus operuotas dar vienas ligonis.
Dirba ir kaip radiologai
“Mes bene vieninteliai respublikoje kraujagyslių chirurgai, kurie dirba ir intervencinės radiologijos srityje. Mes ne tik operuojame ligonius, bet ir atliekame diagnostines, gydomąsias intervencines procedūras”, – apie skyriaus išskirtinumą pasakojo gydytojai.
Pasak D.Skiručio, visur kitur šias procedūras atlieka radiologai specialistai arba kardiologai. Pasaulyje kol kas egzistuoja tendencija, kai kraujagyslių chirurgai nedirba radiologų darbo, ir priešingai.
“Anksčiau ir pas mus kraujagyslių chirurgai operuodavo, o radiologai atlikdavo intervencijas. Dabar Europos šalyse einama prie to, kad kraujagyslių chirurgai viską atlieka patys. Tad mes labai šiuolaikiški”, – sakė pašnekovai.
Tačiau dėl tokio šiuolaikiškumo pacientas tik išlošia – nuo gydymo pradžios iki pabaigos jį prižiūri tas pats kraujagyslių chirurgas.
Atrišo rankas
Iki šiol angiochirurgams dirbti dvigubo darbo neleido nustatyta tvarka. Tačiau net kai draudė, dirbome tokiu būdu, tikino pašnekovai.
Pasak R.Gutausko, būtų buvę apmaudu nepanaudoti įgytos patirties po radiacinės saugos mokymų bei išduotų dokumentų, leidžiančių taip dirbti.
“Trūko tik palaiminimo iš viršaus. Šiemet mums atrišo rankas – pakeitė ankstesnes normas”, – džiaugėsi skyriaus vedėjas.
“Tad turime visas sąlygas sėkmingai dirbti”, – optimistinę gaidą pratęsė L.Jarašūnas.
Pernai Jūrininkų ligoninės angiochirurgai atliko per šimtą intervencinių procedūrų. Manoma, kad šis skaičius šiemet bus viršytas.
Kraujagyslių chirurgai pastebi, kad kasmet vis daugiau atliekama intervencinių procedūrų, kartu mažėja įprastų atvirų operacijų skaičius. Įprasta atvira operacija yra sudėtingesnė, o ligonis po jos sveiksta gerokai ilgiau nei po intervencinės procedūros.
Priemonių daugėja
Pasak vedėjo, suteikta ne tik laisvė dirbti, bet ir manipuliuoti visomis reikiamomis priemonėmis. Kaip rodo skyriaus praktika, kasmet daugėja ir kraujagyslių gydymui skirtų priemonių.
“Gydytojui didėja pasirinkimo teisė – pasirinkti vienokią ar kitokią gydymo priemonę, tinkančią būtent tam ligoniui”, – pasidžiaugė jis.
Situacija, kai reikia operuoti ligonį, o chirurgas neturi reikiamo stento, tapo praeitimi. Anksčiau gydytojui tikru galvos skausmu tapdavo, kaip mėnesiui skirtus penkis stentus panaudoti gerokai didesniam ligonių skaičiui. Tad specialistai dar kartą akcentavo, kad didelis gydymo priemonių pasirinkimas yra labai svarbus.
Per metus klaipėdiečiai daugiausiai Lietuvoje atlieka fistulės operacijų, kai hemodializės procedūrai atlikti chirurginiu būdu rankoje arba kojoje suformuojama kraujagyslių arterioveninė jungtis.
Rezultatais lenkia kolegas
Daugiau nei prieš 15 metų įkurtame Angiochirurgijos skyriuje iš pradžių dirbo septyni chirurgai. Dabar darbo padaugėjo, o specialistų sumažėjo.
“Krūvis didelis”, – sutinka gydytojai. Tačiau stoiškai patvirtino, kad viską spėja.
Pasak klaipėdiečių, keturi chirurgai per metus padaro daugiau nei kolegų skyrius sostinėje, kur dirba dvigubai daugiau specialistų.
Gal uostamiestyje mažiau pacientų, provokuojame vietos kraujagyslių chirurgus. Šie patikina, kad skyrius beveik visada būna pilnas. Trumpam pacientų apmažėja tik gegužės ir rugsėjo mėnesiais.
Angiochirurgijos skyriuje yra 20 stacionaro ir 10 dienos chirurgijos lovų. Pastarosios dažniausiai skiriamos ligoniams, turintiems problemų dėl venų ligų.
Kraujagyslių chirurgai juokauja, kad dėl didelio jų krūvio ypač išlošia į jų skyrių ateinantys praktikos pasisemti rezidentai ir internai.
“Nepaliekame jų likimo valiai. Negailime jiems darbo, ir net leidžiame operuoti. O mums irgi gerai – lieka daug mažiau papildomo darbo. Pažiūrėkite, kiek turime užpildyti popierių”, – mostelėję į dokumentais nukrautą stalą aiškino gydytojai.
Sostinėje praktiką atlieka gana didelis būrys jaunų specialistų, tad dėl šios priežasties jie netenka galimybės įgyti daugiau praktikos.
Budi namuose
Kraujagyslių chirurgų darbe kasdien susiduriama su atvejais, kai pacientams prireikia skubios pagalbos. Neretai ją tenka suteikti kitose gydymo įstaigose, ir ne tik uostamiesčio. Skubios pagalbos prireikia ir Šiaulių regiono gyventojams.
Tačiau ir šiuo atveju skundų dėl sunkių bei sudėtingų darbo sąlygų neišgirstame. Nežinia, juokais ar rimtai, R.Petrutis su romantiškomis detalėmis pasakoja, kaip važiuodamas pas ligonį ankstyvą vasaros rytą dar spėja pasidžiaugti pakelės tvenkinyje šokinėjančiomis lydekomis.
“Ne visada ligonį galima atvežti į mūsų ligoninę. Gal jis yra traumuotas, gal nuplėšta kraujagyslė ar ji netyčia pažeista dėl sudėtingų procedūrų per operaciją”, – apie darbo specifiką pasakoja chirurgai.
Kadangi skyriuje dirba tik keturiese, pakaitomis kraujagyslių chirurgai budi namuose. Tokį skubios pagalbos modelį jie nusižiūrėjo Estijoje.
“Stresas lygiai toks pat: ar budėti namuose, ar darbe. Telefonas visada padėtas šalia lovos, negali atsipalaiduoti”, – aiškino R.Gutauskas.
Susidraugauja su pacientais
“Pas mus dirba pačios geriausios sesutės”, – tikino kraujagyslių chirurgai.
Šią frazę pokalbio metu jie pakartojo ne kartą. Kad šis teiginys nėra tik pamaloninimas slaugytojoms, gydytojai paaiškino tuo, kad skyriuje gana dažnai gydomi vyresnio amžiaus pacientai.
“Reikia mokėti su jais rasti bendrą kalbą, turėti kantrybės ir geranoriškumo”, – pritarė ir pačios slaugytojos.
Tokiais atvejais lengviau užmegzti dialogą padeda ir ilgametė darbo patirtis. Daugelis slaugytojų dirba nuo skyriaus atidarymo. Paklaustos, kodėl pasirinko būtent šią sritį, kai kurios jų tik gūžteli pečiais: “Kai pradėjome nuo chirurginio, nesinorėjo blaškytis”.
Angiochirurgijos skyriaus vyriausioji slaugytoja Olga Dubauskienė pasakojo, kad pacientai po kurio laiko neretai sugrįžta. Tad ne su vienu jų susidraugaujama.
“Tačiau geriau būtų susitikti kur nors mieste, o ne pas mus skyriuje”, – pridūrė slaugytoja Rasa Savickienė.
Pasak gydytojų, viena slaugytoja padaro kelių kolegių darbą. Kai skyriuje netrūksta darbo, toks darbštumas ypač vertinamas. Iš viso čia dirba 10 slaugytojų.
Angiochirurgijos skyriaus komanda pasidžiaugė galinti dirbti renovuotose, visiškai sutvarkytose patalpose ir naudotis visa būtina diagnostine aparatūra.
Operacinės aprūpintos naujausia technika, kuria gali pasigirti net ne kiekviena Europos šalies klinika.
Statistika
Pernai atlikta 1070 operacijų
iš jų – 171 šlaunies pakinklio
82 – arterioveninių fistulių
25 – aortos aneurizmos
15 – aortos lanko šakų
70 – aortos ir klubinių arterijų
161 – skubios operacijos
Operuotas 1151 pacientas
