Kiberchondrija pirmąsyk tapo sistemiško tyrimo objektu. Šis reiškinys egzistuoja jau daugiau nei 10 metų. Tai bandymas diagnozuoti savo negalavimus įrašant į elektroninį laukelį simptomus. Beje, iš visų variantų kiberchondrikas paprastai išsirenka patį blogiausią.
Erikas Horvicas ir Rajenas Vaitas, „Microsoft” mokslinio tyrimo padalinio mokslininkai, išanalizavo 1 milijono interneto vartotojų iš skirtingų pasaulio šalių elgesį, taip pat apklausė daugiau kaip 500 „Microsoft” darbuotojų.
Pasak laikraščio „The Independent”, jie aptiko, kad internete esama neproporcingai daug užuominų apie mirtinas ligas. Jeigu paieškos lauke surinksite žodį „galvos skausmas”, tai 25 proc. puslapių bus paminėta, kad viena iš galimų galvos skausmo priežasčių yra smegenų auglys – nors ši liga, laimei, ištinka 0,002 proc. planetos gyventojų. Tačiau vartotojas – kiberchondrikas, prieina prie išvados: jeigu apie ligą internete rašoma daug, vadinasi, ji gana paplitusi.
„Žmonės linkę tikėti paieškos rezultatais, mat yra tinginiai, – aiškina straipsnio autorius. – Neseniai JAV atlikta apklausa „Pew Internet Project” parodė, kad 8 iš 10 vartotojų ieško tinkle informacijos apie sveikatą, tačiau maždaug ta pati dalis – 75 proc. – netikrina, iš kur paimti duomenys ir kada sukurtas puslapis.”
Kitas kiberchondrijos priežastis Horvicas aiškina psichologiniais mechanizmais – pavyzdžiui, žmonių polinkiu subjektyviai perdėti kai kurių įvykių tikimybę: „Jeigu sveikam 35 metų žmogui suskausta krūtinę, vargu ar tai reiškia problemas dėl širdies, tačiau tinkle labai daug prirašyta apie krūtinės skausmų sąsają su širdies ligomis, ir žmonės pamiršta apie tikimybę.”
Be to, pabrėžia Horvicas, interneto duomenimis ne visada galima tikėti.
Dėl medicininės informacijos internete patikimumo kovoja šveicarų organizacija „The Health on the Net Foundation” (HON), įkurta dar 1995 m., praneša laikraštis. Portalai, priimantys HON „garbės kodeksą” (jų šiuo metu 6500), įsipareigoja atsakingai skelbti informaciją ir informuoti skaitytojus apie jos tikslus ir šaltinius. Be to, HON palaiko ieškiklį „Medhunt”, pateikiantį rezultatus iš patikimų svetainių, ir kuria tam tikrą filtrą pašaliniams paieškos mechanizmams.
Horvicas savo ruožtu siūlo sukurti protingą ieškiklį, kuris pats reaguotų į simptomų įrašą pereidamas į „diagnostikos režimą”: apklausdamas vartotoją apie jo amžių ir bendrą sveikatos būklę, kad suteiktų realistiškesnę diagnozę.
Leidinys pateikia sąrašą medicinos portalų, kurie, jo nuomone, yra verti pasitikėjimo. Tai jau minėtasis „Medhunt” (www.hon.ch/MedHunt), svetainė „NHS Direct” su abėcėline simptomų paieška (www.selfhelpguide.nhs.uk), portalas „Patient UK”, kurį palaiko gydytojai (www.patient.co.uk), protingas „simptomų ieškiklis” adresu www.webmd.com.
