Dirbate sėdėdami? Kaip tai atsilieps Jūsų stuburui?
Dėl aukšto įvairių procedūrų automatizacijos lygio, šiandien didžioji dalis žmonių dirba sėdėdami prie kompiuterių. Po ilgos tokio pobūdžio darbo dienos labiausiai jaučiasi akių nuovargis, tačiau dažnas pamiršta, kad sėdimo darbo ypatumai – ne tik nusilpęs regėjimas, bet ir rimtos stuburo problemos, sukeliančios nemalonų nugaros skausmą. Dabar ypač aktualios problemos sprendimo būdų yra ne vienas. Deja, tik retas kuris savo stuburu stengiasi rūpintis kasdien. Ką daryti, kad dirbant sėdimą darbą neskaudėtų nugaros ir kuo naudinga yra ortopedo konsultacija?
Stuburas – viena svarbiausių žmogaus struktūrų
Sudėtinga atraminė ašis – stuburas – ne tik leidžia žmogui laikytis vertikalioje padėtyje, bet ir saugo nugaros smegenis nuo sužalojimų, leidžia judėti, paskirsto ir perduoda apkrovas apatinėms ir viršutinėms kūno dalims. Svarbias funkcijas atliekanti struktūra dažniausiai būna sudaryta iš 32 slankstelių, kurie dar skirstomi į atskirų sričių: 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 itin tvirtai tarpusavyje suaugę kryžmens bei 3 arba 4 uodegikaulio slanksteliai. Visus šiuos slankstelius į vieną visumą jungia diskai, slankstelių sąnariai ir ypatinga raiščių sistema.
Prie stuburo yra prisitvirtinę didelė dalis kaulų bei raumenų. Taip pat ši sistema unikali tuo, jog pačiame stuburo viduje, per visą jo ilgį besidriekiančiame kauliniame kanale, įsitvirtinusios jautrios stuburo smegenys, kurios atsakingos už abipusį (iš periferijos į galvą ir atvirkščiai) impulsų perdavimą bei vykdo refleksines funkcijas.
Augimo procesas ir stuburo pokyčiai
Savotiškos spyruoklės funkcijas atliekantis stuburas ima keistis jau vaikystėje. Tačiau bene didžiausia šios struktūros deformacija pastebima paauglystėje. Šiuo periodu kinta ir dažnai formuojasi netaisyklinga laikysena. Jei iš pradžių nedidelis jaunuolio pasikūprinimas atrodo menka problema, ateityje darbą, sėdėjimą, sportą ar kitą veiklą gali lydėti nemalonus skausmas.
Subrendusio žmogaus stuburas įgauna S raidės formą. Visgi, bėgant laikui, įvairių stuburo pakitimų nepavyksta išvengti: dėl dylančių ir plonėjančių diskų, slanksteliai priartėja vienas prie kito, jiems tenka didesnis krūvis, o tokia įtempta padėtis ilgainiui sukelia skausmą.
Paprastai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, traumų ar ilgo ir labai dažno sėdėjimo, formuojasi šoniniai viso stuburo, arba jo dalies, nuokrypiai. Tokie nukrypimai kartais matomi vizualiai (iškrypusi laikysena) bei jaučiami nemalonūs pojūčiai nugaros, pečių bei juosmens srityse.
Varginantis stuburo skausmas
Stuburo skausmu įprasta laikyti nemalonius potyrius juosmens, kryžmens, stuburo bei šalia jo esančiose zonose (kakle, pečiuose).
Kaip minėta, po įvairių pakitimų, įvykstančių kaulinėje struktūroje, žmonės susiduria su nemaloniais stuburo skausmais. Nemalonūs pojūčiai paūmėja, kai ilgą laiką būnama nenatūralioje, nepatogioje padėtyje sėdint, gulint ir kt. Įtempti raiščiai ir raumenys daro įtaką nevalingiems jų susitraukimams, o tai sukelia stuburo skausmą. Didžioji dalis besiskundžiančiųjų stuburo skausmais yra dirbantys žmonės: vairuotojai, siuvėjos, pilotai, statybininkai bei kiti, kurių darbą lydi fizinis aktyvumas arba priešingai – ilgas sėdėjimas.
Sėdimo darbo įtaka stuburui
Nors žmogų įprasta laikyti judančia būtybe, dėl pasikeitusio gyvenimo ritmo jis vis dažniau renkasi sėdėjimą. Toks pasirinkimas bene visais atvejais yra grįstas sėdimos padėties būtinybe dirbant, mokantis, žaidžiant kompiuteriu ir t.t. Tačiau specialistai pastebi, jog žmogaus stuburas ir su juo susijusi kaulų ir raumenų sistema nėra pritaikyta ilgoms darbo valandoms nejudrioje padėtyje. Nemažą laiko dalį sėdint, stuburo diskai patiria net 6 kartus didesnį krūvį nei tiesiog gulint horizontalioje padėtyje.
Ilgas sėdėjimas silpnina su stuburu susijusius raumenis: įsivyrauja hipodinamija – dėl nejudrumo sumažėjusi raumenų jėga. Dėl šios priežasties pasireiškia ankstyvieji stuburo negalavimai, tokie kaip, kaulų maudimas ar traškėjimas judant, kurie palaipsniui gali išsivystyti į rimtas ligas.
Kaip išvengti skausmo sėdint?
Norint nepatirti nemalonaus nugaros, pečių ar juosmens skausmo, patariama kas valandą atsistoti nuo kėdės ir bent 5 minutėms pajudėti. Net minimalus fizinis aktyvumas pramankština įsitempusius raumenis. Taip pat stuburo skausmas jūsų nekankins, jeigu sėdėsite tiesiai, patogioje kėdėje. Ypač svarbūs yra kėdės porankiai ir optimaliai išlenktas kėdės atlošas. Nepamirškite, kad kompiuterio ekrano aukštis turėtų būti tokiame lygyje, kokiame yra jūsų akys. Tokiu būdu išvengsite kūprinimosi ir, žinoma, skausmo.
Pastebima, kad retkarčiais net specialių rekomendacijų laikymasis dirbant sėdimą darbą nepadeda išvengti stuburo skausmo. Sustiprėjus nemaloniems pojūčiams, patartina kreiptis pas medikus, kurie nustatys tikslią skausmo priežastį ir skirs gydymą.
Būtina ortopedo konsultacija
Pajutus pirmuosius stipresnius stuburo skausmus, arba juntant ūmų, nuolatinį skausmą nugaros, pečių ar juosmens srityse, patariama apsilankyti pas medikus. Profesionali ortopedo konsultacija – tai paprasčiausias būdas išsiaiškinti tikslų ir, svarbiausia, efektingiausią problemos šalinimo metodą ir gydymą. Vizito metu, gydytojas-ortopedas diagnozuos tikslų skausmo židinį, suteiks patarimų, kaip dirbant išvengti įkyraus skausmo, o esant reikalui, skirs preparatus ar kitą reikiamą gydymą.
Akivaizdu, jog darbo – nepakeisite, bet periodiškai atliekant tam tikrus veiksnius, įkyraus stuburo skausmo galite atsikratyti. Vos pora pratimų, tinkama kėdė ir taisyklingos laikysenos įpročiai gali tapti pačia efektyviausia prevencija nuo stuburo skausmų. Visgi, tiems, kam skauda nugarą, pečių ar juosmens zonas, ortopedo konsultacija turėtų tapti prioritetu, juk tai – pirmas žingsnis sveikesnio rytojaus link.
