Nors visuose uostamiesčio mikrorajonuose atrasi veikiantį arba privačios, arba viešosios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos filialą, kai kurie klaipėdiečiai gydytoją renkasi dirbantį toli nuo jo gyvenamosios vietos. Kai kurie jų itin išrankūs – jaunos šeimos savo mažyliui žūtbūt nori rasti pediatrą, o ne „visų galų meistrą” šeimos gydytoją. Nepaisant pediatrų paklausumo, jiems gresia išnykimas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės duomenimis, šiuo metu uostamiestyje dirba 118 šeimos gydytojų, 21 terapeutas ir 24 pediatrai. Daugumai terapeutų, anot jos, nedaug iki pensijos. O dalis visos pirminės sveikatos priežiūros komandos – jau pensinio amžiaus.
Turint omenyje, kad vienas šeimos gydytojas aptarnauja apie 2 tūkst. pacientų, šiandien Klaipėdoje jų užtektų. Tačiau situaciją, anot valdininkės, blogina „pediatrinių apylinkių”, kurių norma – tik 800 vaikų, buvimas. Ateityje, kai darbo atsisakys pensininkai, gydytojų stoką pajusime aiškiau.
Pavėlavo persikvalifikuoti
Daugiausia nepersikvalifikavusių į šeimos gydytojus glaudžiasi didžiausiame – Klaipėdos sveikatos priežiūros – centre.
Per daugiau nei 10-metį trunkantį persikvalifikavimo į šeimos gydytojus laikotarpį pakeisti terapeuto ar pediatro kailį į naują – šeimos gydytojo – nepanoro daugiau vyresnio amžiaus gydytojai.
„Persikvalifikuoti nėra taip paprasta, mažiausiai treji metai mokslo. O jei negali laiku išvykti į sesiją – procesas užsitęsia ilgiau”, – paaiškino J. Asadauskienė.
Keletą kartų persikvalifikavimo terminai buvo pratęsinėjami, galop pratęsta neterminuotai. Tačiau pastaruoju metu vėl atsinaujino diskusijos, ar tik nereikia nustatyti galutinį terminą.
Jei taip atsitiktų, terapeutams ir pediatrams, mano J. Asadauskienė, persikvalifuoti būtų sunkiau: anksčiau tą procesą finansavo valstybė, o dabar vargu ar tai būtų daroma, nes laiko persikvalifikuoti buvo į valias.
Daugiau pasitiki pediatrais
Nepaisant to, kad iš pirminės sveikatos priežiūros grandies terapeutus ir pediatrus kėsinamasi galutinai išgyvendinti, kai kurie gyventojai savo ir ypač savo kūdikių sveikatą mieliau patiki būtent jiems.
Kodėl? „Juk šeimos gydytojai – visų galų meistrai, dirba su įvairiausio amžiaus pacientais. Todėl jais nelabai pasitikime. Norime savo pirmąjį kūdikį patikėti pačiam geriausiam, tikrai daug patirties darbe su mažyliais turinčiam pediatrui”, – paaiškino klaipėdietis Martynas.
Šalia Tauralaukio neseniai įsikūrusi jauna šeima, susilaukusi naujagimio, buvo nemaloniai šokiruota, patyrusi, jog arti gyvenamosios vietos nėra nė vieno pediatro. O ten, kur yra – namuose aplankyti naujagimį bent pirmąjį kartą atsisakė.
„Nuėjome ieškoti kur geriau”, – sakė Martynas. Jo teigimu, gerą populiarų pediatrą galop atrado, bet toli nuo gyvenamosios vietos.
Kodėl?
Kad kai kurie gyventojai pirminės sveikatos priežiūros centruose ieško būtent pediatro, įstaigų vadovams – ne naujiena.
„Žmogus turi teisę rinktis. Bet, mano galva, juk šeimos gydytojais tab dirba ir persikvalifikavę pediatrai, ir atlikti pirminės sveikatos priežiūros funkcijas šeimos daktarai visiškai kompetentingi. Nuo seno susiformavęs stereotipas, kad tik pediatras gali kokybiškai žiūrėti vaikus, nėra teisingas. Ką anksčiau padarydavo pediatras – dabar padaro šeimos gydytojas. Pagal šeimos gydytojo normą jis yra specialistas. O pediatrai – daugiau ligoninių specialistai, kur reikia siauresnio profilio”, – sakė UAB „Mano šeimos gydytojas” vadovas D. Balčiūnas.
Beje, daugelis šeimos gydytojų baigę įprastinius rezidentūros kursus ir susipažinę su pediatro darbu tiek poliklinikoje, tiek ligoninėje.
Filialai – visame mieste
Sveikatos priežiūros įstaigoms įkūrus filialus įvairiose uostamiesčio vietose, rasti šeimos gydytoją, pediatrą ar terapeutą, dirbantį netoli gyvenamosios vietos, šiandien – ne problema.
Iki šiol šiek tiek sunkiau rasti gydytoją buvo nebent šiaurinėje miesto dalyje, tačiau neseniai Tauralaukyje atsidarius UAB „Mano šeimos gydytojas” filialui, kuriame dirba du šeimos gydytojai, problemos nebėra. Anot šio centro vadovo D. Balčiūno, vienas šių gydytojų dar beveik „visiškai laisvas”.
Be to, neilgai trukus Dragūnų gatvėje atsidarys ir A. Navicko konsultacinės poliklinikos filialas.
„Pirminės sveikatos priežiūros centro dar norėtų melnragiškiai, bet ten per mažai gyventojų, todėl neatsirado nei privačių, nei viešųjų įstaigų, kurios ten norėtų steigtis. Optimalu, kai įstaigoje yra 5 gydytojai, aptarnaujantys 10 tūkst. gyventojų”, – sakė J. Asadauskienė.
Tiesa, teritorinį principą iškraipo patys gyventojai, rinkdamiesi gydytoją ne šalia namų, o kitoje miesto vietoje.
„Dėl to gydytojams ir slaugytojams dirbti sunkiau, o pacientams pasiekti toli dirbantį gydytoją ne problema, nes Klaipėdoje gerai išvystyta transporto struktūra”, – mano Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.
Jei pacientas pasirenka gydytoją, dirbantį toli nuo jo namų, už gydytojo vizitą namuose jam gali tekti mokėti.
„Rinktis pediatrą verčia įprotis”
Janina Asadauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja
Pediatras dirba tik su vaikais, todėl jis daugiau į šią sritį gilinasi ir žino. Į šeimos gydytoją persikvalifikavusiam terapeutui, ypač jei jis garbaus amžiaus, kartais trūksta drąsos. Bet esant reikalui jie gali siųsti pacientą konsultuoti pediatrui, bet tada jau bus konsultacinė paslauga. Tie šeimos gydytojai, kurie diplomą įgiję po pirminės rezidentūros, tvarkosi visiškai drąsiai ir gerai susitvarko. Neturime jokių nusiskundimų, kad šeimos gydytojas ką nors darė ne taip.
Nepaisant to, kad iš pirminės sveikatos priežiūros grandies terapeutus ir pediatrus kėsinamasi galutinai išgyvendinti, kai kurie gyventojai savo ir ypač savo kūdikių sveikatą mieliau patiki būtent jiems.
