Rawpowders

Aistros dėl kraujo Lietuvoje tebeverda

Turėti savo nuomonę ir atvirauti spaudai Lietuvoje ir vėl tapo pavojinga. Netgi medikams, kurie prabilę apie tiesą, gali sugriauti ministerijos planus įgyvendinti kažkada pradėtą slaptą operaciją: „kraujo centro privatizavimas”.

Sveikata nėra svarbiausia

Dienraštyje „Klaipėda” pasirodžius straipsniui apie šiemet pasikeitusią kraujo ir jo komponentų pirkimo tvarką, kilo sąmyšis. Prasidėjo keisti dalykai: per daug atvirai kalbėję medikai, redakcijos žiniomis, buvo kviečiami  į Vilnių, į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Per daug atsivėrusiųjų spaudai laukė drausminės nuobaudos, o redakcija sulaukė keistų laiškų ir dar keistesnių skambučių.

Prieš porą savaičių pasirodžiusiame straipsnyje buvo rašyta, kad SAM panaikinus fiksuotą kraujo kainą, nuo šiol gydymo įstaigos jo galės įsigyti bet kuriame pasaulio krašte esančioje įstaigoje, kuri pasiūlys mažiausią kainą.

Klaipėdos kraujo centrų vadovai tuomet pareiškė, kad ministerijos užmojai taupyti ligoninių pinigus jų pacientų sveikatos sąskaita tik parodo realios situacijos neišmanymą.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos filialo direktorius Mindaugas Būta prabilo apie tai, kad šiemet taupymo sumetimais atsisakyta anksčiau taikytų aukščiausio lygio saugumo garantų kraujo gamybai.

„Nors kraujo kokybė atitinka minimalius ministerijos reikalavimus, tačiau tikimybė užsikrėsti pavojingomis ligomis pacientams didėja”,– prieš dvi savaites įspėjo M.Būta.

Per kraują platinami hepatito, žmogaus imunodeficito virusai.

Tuomet pašnekovai neatmetė galimybės, kad kraujui tapus kuo pigiau perkama preke, po kelerių metų lietuviams bus pilamas kinų ar afrikiečių kraujas.

Jau dabar gydymo įstaigos perka pigiausius kraujo komponentus.

Sulaukė bausmės?

Dienraščio žiniomis, jau kitą dieną po straipsnio pasirodymo M.Būta buvo skubiai iškviestas į Vilnių.

Ar  klaipėdiečiui po pernelyg atviro pokalbio su spauda grėsė drausminė nuobauda? Pabandėme šitai sužinoti iš pirmų lūpų.

Tačiau po kelionės į sostinę NKC Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Būta tapo itin nekalbus. Iki tol noriai bendravęs su spauda, pašnekovas bet kokiu klausimu patarė kreiptis į NKC atstovę spaudai.

NKC atstovė spaudai Jūratė Vaidelienė paneigė, kad Klaipėdos filialo vadovui skirta drausminė nuobauda. Ji taip pat paneigė, kad jo tiesioginis viršininkas, NKC direktorius Vytenis Kalibatas buvo kviestas į SAM pasiaiškinti dėl pavaldinio atviravimo spaudai.

Redakcijos žiniomis, ministerijai labiausiai nepatiko įspėjimai apie tai, kad sumažinus kraujo saugumo reikalavimus, kyla grėsmė užsikrėsti krauju perduodamomis ligomis.

Apskundė sprendimą

Kad kraujo centrų vadovai nebuvo kviečiami „ant kilimėlio” tvirtino ir SAM atstovai. Tačiau žinant jų gebėjimą svarbius reikalus tvarkyti itin slaptai, toks atsakymas žurnalistų nenustebino.

SAM ne pirmą kartą bando įslaptinti veiksmus, susijusius su kraujo centrų veikla. Tai patvirtina jos pastangos prieš porą metų NKC Klaipėdos filialą perduoti į privačias rankas. Dėl šio proceso vis dar tebevyksta teismai.

2008 m. balandžio 30 d. porą įsakymų dėl NKC veiklos pertvarkymo ir įstatų pakeitimo pasirašęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas tai padarė ypač tyliai ir iš karto išvažiavo atostogauti. Po jų pasirašymo NKC Klaipėdos filiale pradėjo šeimininkauti privati kauniečių bendrovė „Kraujo donorystės centras„.

Pokyčiai įstaigoje tuomet visiems trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Įžūli afera, įgyvendinta ministerijos vadovo rankomis, gal ir būtų įvykdyta, jei nebūtų įsikišęs dienraštis  „Klaipėda„.

NKC direktorius V.Kalibatas prisiminė, kad tąkart paduoti į teismą savo steigėją buvo beprecedentis atvejis. Tačiau nuo pirmos akimirkos nesuabejota, kad ministerijos sprendimai yra neteisėti.

Pernai rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą panaikinti ministro R.Turčinsko įsakymus. Atsakovu šioje byloje buvo SAM, o trečiąja šalimi – bendrovė „Kraujo donorystės centras”.

Pastarasis nesutiko su priimtu sprendimu ir spalio viduryje pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti teismo sprendimą.

Nuostata: „Tiesiog dirbame savo darbą”, – nuo bet kokių galimų intrigų atsiriboja V.Kalibatas.

V.Kalibatas neslėpė nuostabos, kad teismo sprendimu liko nepatenkinta  trečioji šalis. Nors pati SAM sprendimo neskundė.

„Privataus kraujo centro sprendimo negaliu komentuoti. Bet tai pakankamai keista”, – pripažino NKC direktorius.

Ministerija „išdūrė”

„Kraujo donorystės centro” vadovas Artūras Venslauskas neneigė ketinantis toliau bylinėtis. Jam nepriimtinas kai kurių SAM ir NKC atstovų traktavimas, kad privačiai jų bendrovei, esą, vos nebuvo perduoti klaipėdiečių pastatai, aparatūra.

Pasak A.Venslausko, tuomet įstaigai buvo duotas vienintelis nurodymas – aprūpinti Klaipėdos kraštą kraujo komponentais.

„Tik po mėnesio, kai į valdžią atėjo kitas ministras, pasirodė, kad mes kažkuo nusikaltome, bandėme kažką užgrobti”, – teisinosi kaunietis.

A.Venslaukas guodėsi, kad prieš porą metų, kai R.Turčinskas pasirašė įsakymus, jų bendrovė iš SAM negavo nė lito – tik 40 darbuotojų, kuriems reikėjo mokėti algas. A.Venslauskas aiškino negalėjęs jų atleisti, nes būtų tekę mokėti  išeitines kompensacijas „iš savo pinigų”.

Privačios bendrovės vadovas guodėsi, kad tąkart, nepavykus perimti  filialo, Klaipėdos kraštą vis tiek teko aprūpinti kraujo komponentais – per metus tai atsiėjo 2,5–3 mln. litų. Nors SAM šių papildomų sąnaudų nekompensavo ir pinigų tam neskyrė.

Pokyčiai: prieš porą metų NKC Klaipėdos filiale šeimininkavęs A.Venslauskas tryško optimizmu, kurio dabar nebelikę nė lašo.

Kauniečių privatus „Kraujo donorystės centras” perviliojo NKC Klaipėdos filialo darbuotojus, tad pastariesiems komandą reikėjo formuoti iš naujo. Nuo tada uostamiestyje veikia du kraujo donorystės centrai.

Įžvelgia susidorojimą

Prieš porą metų įžūlus bandymas privatizuoti NKC Klaipėdos filialą nepavyko. Tačiau yra manančiųjų, kad ginklai dar nesudėti – ko nepavyko įgyvendinti įžūlumu, esą pavyks gudrumu.

Tačiau A.Venslauskas neigė vis dar puoselėjantis viltis, kad NKC kuo greičiau taptų privačios bendrovės dalimi. Pasak jo, tam kliudytų po poros metų įsigaliosianti įstatymo pataisa. Ji numato, kad kraujo donoryste negalės užsiimti privačios bendrovės.

Paklaustas, ką veiks nuo 2013-ųjų metų, A.Venslauskas atsakė: „Bandysiu kažką keisti, galbūt norminius aktus”.

Kraujo donorystės centro vadovas įsitikinęs, kad priimtomis naujomis įstatymo pataisomis bandoma susidoroti su jo bendrove – tokie grasinimai jam esą buvo išsakyti net tiesiai į akis.

Tikrintojai neleidžia dirbti

A.Venslauskas guodėsi neturintis, kada dirbti: arba centre lankosi tikrintojai, arba darbuotojai kviečiami į apklausas.

Vadovas įsitikinęs, kad normaliai dirbti jam trukdo konkurentai – NKC.

Tačiau per pastaruosius trejus metus ir pats NKC tikrintas 17 kartų. V.Kalibatas nesureikšmino patikrinimų skaičiaus – anksčiau patikrinimų esą būta dar daugiau. Yra buvę, kai per metus įstaigoje apsilankė net 10  skirtingų institucijų tikrintojai.

„Neieškome sliekų. Dirbame mums pavestą darbą” , – pakomentavo NKC vadovas, paklaustas, ar po pernelyg dažnais patikrinimais nesislepia kieno nors interesai.

Poste ilgai neužsibūna

O kad interesų kraujo versle esama liudija viena po kitos krintančios SAM pareigūnų galvos.

Prieš porą metų dėl kraujo centrų skandalo pasitraukti iš posto buvo priverstas sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas.

Keistas sutapimas, bet SAM ilgai neužsibūna ir viceministrai, atsakingi už kraujo donorystę. Prieš metus dėl kyšio sulaikytas Artūras Skikas. Jį pakeitęs Gintaras Valiukonis po pusmečio darbo pasitraukė „dėl asmeninių priežasčių”.

Pora metų, kol įsigalios įstatymo pataisa, numatanti, kad kraujo donoryste negalės užsiimti privačios bendrovės, nemažas laiko tarpas. Per jį dar gali daug kas pasikeisti: ne tik keli ministerijos klerkai, bet ir įstatymai.

Tuo labiau kad Lietuva jau turi praktikos, kaip juos priimti per vieną naktį.

Papildyta

SAM sprendimas dėl panaikintos fiksuotos kraujo kainos gali būti koreguojamas. Pasak A.Venslausko, SAM, sulaukusi praėjusių metų kraujo donorystės įstaigų finansinių rezultatų, spręs, ar tikrai pasiekta kritinė taupymo riba. Paaiškėjus, kad  kraujo donorystės įstaigos su tokiomis mažomis kainomis negali išgyventi, įkainis bus koreguojamas. Tokiu atveju jis esą turėtų atitikti realias sąnaudas.

Audrius Klišonis, Sveikatos apsaugos viceministras

Atsakingi SAM darbuotojai su kraujo donorystės įstaigų vadovais nuolat sprendžia kasdienius kraujo donorystės veiklos klausimus. Per pastarąsias kelias savaites ne kartą buvo organizuojami tokie susitikimai. Tačiau viešosios įstaigos Nacionalinis kraujo centras vadovas iškviestas į SAM dėl informacijos spaudoje nebuvo.

Situacija dėl kraujo gamybos yra iš esmės tokia pati, kaip ir 2010 metais: nuo šių metų pradžios nepasikeitė nė vienas SAM įsakymas, reglamentuojantis kraujo donorų atranką ir kraujo tyrimus, kraujo ir kraujo komponentų kokybę, kraujo donorystės įstaigų kokybės sistemą. Visos kraujo donorystės įstaigos privalo laikytis visų šių įsakymų reikalavimų.

Pernai lapkričio 18 d. pakeistas donorystės įstatymas, kad nuo 2013 m. pradžios kraujo donorystės įstaiga galės būti viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys. Tad informacija apie viešosios įstaigos Nacionalinis kraujo centras „privatizavimą” yra klaidinanti.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE