Miego paralyžius
Miego paralyžius – trumpalaikis žmogaus kūno paralyžius, ištinkantis, kai žmogus miega, o ypač, kai yra REM miego stadijoje (sapnuoja). Šis paralyžius neleidžia žmogui judėti miego bei sapnavimo metu. Jei miego paralyžius nesaugo žmogaus jam sapnuojant, žmogus gali vaikščioti per miegus ir save sužaloti. Miego paralyžius dažniausiai baigiasi žmogui prabudus, o kartais ir prabudus reikia palaukti […]
Meningitas
Galvos ir nugaros smegenis dengia trys vientisi dangalai: išorinis – kietasis, vidurinis – voratinklinis ir vidinis – minkštasis. Tarp voratinklinio ir minkštojo dangalų, taip pat vidiniais smegenų kanalais cirkuliuoja smegenų skystis. Meningitas – tai infekcinis nervų sistemos susirgimas, labiausiai pažeidžiantis minkštuosius smegenų dangalus ir sąlygojantis jų uždegimą bei smegenų skysčio infekcinius ir uždegiminius pakitimus. Gali […]
Kuru (liga)
Kuru yra smegenų liga, dėl antrojoje stadijoje pasireiškiančių juoko priepuolių dar žinoma kaip juoko liga. Pirmą kartą buvo atrasta Naujojoje Gvinėjoje XX amžiaus pradžioje. 1950 metais Australijos vyriausybė ir antropologai paskelbė, kad kuru ypač paplitusi pietinių forų (South Fore) gentyje, praktikavusioje ritualinį kanibalizmą. Vėliau nustatyta, kad būtent kanibalizmas yra ligos epidemijos priežastis, kadangi ja užsikrečiama […]
Krabės liga
Krabės liga – smegenų leukodistrofija, įgimta degeneracinė nervų sistemos liga, viena encefalopatijų. Liga pasitaiko retai. Jos židinių esama izoliuotose Sicilijos ir Izraelio bendruomenėse. Atsiranda dėl galaktozilceramidų apykaitą reguliuojančio geno mutacijos keturioliktosios chromosomos ilgajame petyje 14q31. Paveldima autosominiu recesyviuoju būdu. Dėl geno mutacijos smegenyse būna per mažai galaktocerebrozidazės, jose kaupiasi galaktocerebrozidai. Centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje […]
Iššėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė (IS) – tai uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga, dažniausiai prasidedanti jauname amžiuje, pasireiškianti recidyvuojančiais ar nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais progresuojantį invalidumą. Tai fundamentali neurologinė liga. Sunku rasti kitą panašios svarbos ligą, kuriai būtų skiriama tiek daug dėmesio ir liktų tiek daug neatsakytų klausimų. Užuominos apie IS, kaip apie neaišką ligą […]
Insultas
Smegenų insultas būna dviejų rūšių: hemoraginis ir išeminis. Hemoraginis insultas – tai kraujo išsiliejimas į smegenis. Šie insultai sudaro tik apie 10 procentų visų insultų. 90 procentų jų būna išeminiai: tai yra smegenų žūtis dėl to, kad nutrūksta arba labai kritiškai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis. Insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Pirmą kartą […]
Smegenų sumušimas (kontuzija)
Smegenų sumušimo židinys, tai kraujosruvos, infarkto ir nekrozės ploteliai. Galvos traumą patyrusiems pacientams šiuos pakitimus diagnozuojama KT. Paprastai smegenų sumušimas būna kartu su kitomis intrakranijinėmis kraujosruvomis. Židiniai gali susidaryti smegenyse smūgio į galvą vietoje, bet didžiausi ir sunkiausi sumušimai vystosi priešingoje smūgiui pusėje. Jei po smūgio smegenys juda link kaukolės pamato, sumušami kaktinių ir smilkininių […]
Galvos smegenų sukrėtimas
Galvos smegenų sukrėtimas (GSS) kliniškai pasireiškia staigiu ir greitai praeinančiu sąmonės praradimu, trumpalaike amnezija. Tai – dažna būklė (50 atvejų iš 100 000 žmonių per vienerius metus). Lengvais GSS atvejais žmogus sąmonės nepraranda, tačiau trumpam jaučiasi apsvaigęs. Dažniausiai GSS patiria maži vaikai sportuodami ar važiuodami dviračiu. Suaugusieji GSS dažniausiai patiria autoavarijų metu arba griūdami. Amnezijos […]
Autizmas
Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai […]
Astenija
Astenija – tai padidėjęs nuovargis ir nervingumas. Pacientės nuskundimai: nuovargis, greitas išsekimas, galvos skausmai, atminties sutrikimais, nemiga, primena astenijos simptomus, tačiau nėra astenijai būdingų vegetacinių sutrikimų (prakaitavimo, tachikardijos, kraujospūdžio svyravimų). Pastaruoju metu nebuvo egzogeninių galvos smegenų traumų, galėjusių įtakoti astenijos atsiradimą (ankstesnės traumos buvo seniau, taigi negalėtų turėti įtakos). Be to, astenijos metu kalbos […]
Alpimas
Alpimas – trumpas sąmonės netekimas. Kai smegenys gauna nepakankamai deguonies, žmogus gali trumpam netekti sąmonės, tai yra apalpti. Dažniausiai greitai atsigaunama, nes parkritus ant žemės galva būna tame pačiame lygyje kaip ir širdis, todėl į smegenis vėl pradeda tekėti kraujas ir aprūpina jas deguonimi. Kai sąmonės netenkama ilgiau – daugiau kaip vieną minutę – būtina […]
Agnozija
Agnozija (gr. agnōsia – nežinojimas) – atpažinimo sutrikimas, atsirandantis dėl galvos smegenų žievės viršugalvio ir pakaušio sričių pažeidimo. Jutimai ir atmintis nepažeisti, tačiau jutimais surinkta informacija nesuvokiama kaip prasminga. Būna įvairių formų. Ligonis nesugeba atpažinti matomų (optinė agnozija, arba psichinis aklumas), duodamų apčiupinėti žinomų daiktų (taktilinė agnozija), nors gali nusakyti atskiras jų ypatybes. Gali neatpažinti […]
Epilepsija (Absansas)
Epilepsija yra lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais epilepsijos priepuoliais. Epilepsijos priepuoliu vadinamas paroksizminis stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Epilepsijos diagnozei reikia bent dviejų sąlygų: epilepsijos priepuoliai turi būti savaiminiai ir kartotiniai. Savaiminiai – tai tokie priepuoliai, kurie tiesiogiai […]
Liumbalinė stenozė
Liumbalinė stenozė dažniausiai paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Nugaros juosmens dalies skausmai, atsirandantys ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus ir greitai praeinantys arba bent sumažėjantys atsigulus (ypač – ant šono, sulenktomis kojomis) – požymiai, leidžiantys rimtai įtarti, kad jūs turite liumbalinę stenozę – stuburo kanalo susiaurėjimą juosmens dalyje. Anatomija Stuburo kanalas – ertmė, nusitęsianti per […]
Alzheimerio liga
POŽYMIAI Žmonės, pastebėję keistą savo vyresnio amžiaus artimojo elgesį – nesuprantamą užmaršumą, nepateisinamus poelgius – susirūpina. Kas tai? Liga ar paprasčiausiai jau atėjo senatvė ir „susidėvėjimas”? Vokiečių patologas Alois Alzheimer 1907 m. aprašė 51 metų moters klinikinį atvejį, pirmą kartą porgresuojantį pažinimo funkcijų sutrikimą, susiedamas su specifiniais morfologiniais smegenų radiniais – neuritinėmis (senilinėmis) plokštelėmis ir […]
Mažakraujystė
Apie vis dažniau pasitaikantį susirgimą pasakoja Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo bendrosios praktikos gydytoja Daiva Berškienė: – Mažakraujystė, arba anemija, – tai liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, po visą organizmą išnešiojančių deguonį. Tuomet audiniai „badauja“ ir prasideda įvairūs negalavimai. Susirgus mažakraujyste iš pradžių paprastai nejaučiama jokių simptomų. Žmogus tik tampa blyškesnis ir ligai […]
Hematoma
Hematoma (gr. haima, kilm. haimatos – kraujas) – ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių (liaudyje dar vadinama mėlyne). Atsiranda, kai dėl traumos arba per operaciją plyšta arterija arba vena, kartais – kai dėl ligos plyšta kapiliarai. Iš kraujagyslės išsiliejęs kraujas praskiria audinius ir užpildo susidariusią ertmę. Hematoma būna paviršinė arba gilioji. Pastaroji (pvz., […]
Serologinis konfliktas
Serologinis konfliktas (Rh imunizacija) – tai toks reiškinys, kai motinos raudonieji kraujo kūneliai eritrocitai neturi Rh antigeno, ir jos organizme gaminasi antikūnai, naikinantys gimdoje esančio vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh antigeną. Ligos priežastys Pagrindinė serologinio konflikto priežastis yra motinos ir vaisiaus eritrocitų rezus faktoriaus netapatumas: motinos eritrocitai neturi Rh antigeno, todėl motinos kraujo grupė yra Rh […]
Lėtinių ligų mažakraujystė
LĖTINIŲ LIGŲ MAŽAKRAUJYSTĖ Anemija (lot. anaemia), graikų k.: an – neigimo priešdėlis, haima – kraujas.Sinonimai: piktybinių navikų anemija, infekcinės kilmės anemija, paprastoji lėtinė anemija. Tai visiškai skirtingų pagal kilmę anemijų visuma, pasižyminti šiais būdingais požymiais: sumažėjęs geležies kiekis, sumažėjęs serumo gebėjimas sujungti geležį, geležies atsargos organizme normalios ar net padidėjusios. Lėtinių ligų mažakraujystė sudaro apie […]
Hemolizinė mažakraujystė
Hemolizinė mažakraujystė – tai didelė grupė mažakraujysčių, kurias jungia vienas bendras požymis – priešlaikinis kraujo serume cirkuliuojančių eritrocitų irimas. Šį procesą gali sukelti tiek išoriniai į organizmą patekę, tiek ir vidiniai organizme atsiradę patogeniniai veiksniai, kurie vienaip ar kitaip pažeidžia kraujotakoje cirkuliuojančius eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) ir jie suyra. Ligos priežastys Paveldimos: Eritrocitų membranos anomalijos. […]
Sferocitozė
PAVELDIMOJI SFEROCITOZĖ Sferocitozė – tai eritrocitų formos pasikeitimas dėl paveldimų išorinės eritrocitų sienelės (membranos) sudėties pokyčių. Pakitusios formos eritrocitai greičiau pašalinami iš kraujo (sumažėja jų gyvavimo trukmė), dėl to atsiranda mažakraujystė ir/arba gelta. Ligos priežastys Sferocitozė paveldima.Jei ja serga vienas iš tėvų, tikimybė vaikui turėti tokį pat eritrocitų išorinės sienelės struktūros defektą yra 50 proc. […]
Geležies stokos anemija
Geležies stokos anemija – tai patologinė organizmo būklė, kai dėl geležies stokos organizme yra sumažėjusi hemoglobino koncentracija ir eritrocitų skaičius. Tai dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma. 80 proc. pacientų – vaisingo amžiaus moterys. Ligos priežastys Geležies stokos mažakraujystė gali išsivystyti, jei:nepakankamai geležies gaunama su maistu (taip gali atsitikti vegetarams, kūdikiams, mažiems vaikams);# nepakankamai geležies pasisavinama virškinamajame […]
Agranulocitozė
Agranulocitozė – tai organizmo būklė, kai periferiniame kraujyje labai sumažėja (kartais ir visai išnyksta) citoplazmoje grūdelių (granulių) turinčių leukocitų (vadinamų granulocitais ir neutrofilais). Tai gerokai padidina riziką sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Ligos priežastys Pagrindinė priežastis – šalutinis medikamentų poveikis, nes granulocitus periferiniame kraujyje (kraujagyslėse) ardo kai kurie specifiniai baltymų kompleksai. Agranulocitozę gali sukelti šie medikamentai: […]
Talasemija
Talasemija – genetinė kraujo liga, atsirandanti sutrikus hemoglobino gamybai. Šią ligą sukelia vienos hemoglobino polipeptidinės grandinės sintezės sutrikimas, dėl to eritrocitų pagaminama per mažai, prasideda eritrocitų irimas, atsiranda mažakraujystė. Skiriamos dvi talasemijos formos – alfa – talasemija ir beta – talasemija. Paprastai, talasemija yra gydoma transplantuojant kamienines ląsteles, išskirtas iš kaulų čiulpų arba virkštelės kraujo. […]