Smegenų insultas būna dviejų rūšių: hemoraginis ir išeminis. Hemoraginis insultas – tai kraujo išsiliejimas į smegenis. Šie insultai sudaro tik apie 10 procentų visų insultų. 90 procentų jų būna išeminiai: tai yra smegenų žūtis dėl to, kad nutrūksta arba labai kritiškai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis.
Insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Pirmą kartą susirgus insultu mirštamumas siekia 30 procentų. Iš likusių gyvų ligonių pusė lieka invalidais, dažnai prikaustytais prie lovos visam likusiam gyvenimui. Antrą kartą susirgus insultu mirštamumas – 50 procentų, likusieji gyvi beveik visi tampa invalidais. Taigi ypač svarbi yra insulto profilaktika. Hemoraginio insulto profilaktika yra aukšto kraujospūdžio teisingas gydymas, nes būtent dėl padidėjusio kraujospūdžio ir įvyksta kraujo išsiliejimai į smegenis plyšus smegenų arterijai (jai neatlaikius didelio arterinio kraujospūdžio).
Yra ir kitų hemoraginio insulto priežasčių: tai įgimtos arterijų anomalijos: aneurizmos (arterijų išsiplėtimai ir sienelių išplonėjimas), arterijos-veninės nenormalios jungtys (malformacijos) ir kitos retesnės priežastys. Kadangi didžiąją daugumą sudaro išeminiai smegenų insultai, būtina aptarti jų priežastis ir kaip išvengti išeminio insulto.
Apie trečdalis išeminių insultų yra kardioembolinės kilmės: tai yra insultas įvyksta todėl, kad su kraujo srove iš širdies į smegenis atnešamas kraujo krešulys ir jis užkemša didesnę ar mažesnę smegenų arteriją (priklausomai nuo krešulio dydžio užkemšama atitinkamo dydžio arterija ir nuo to priklauso insulto dydis, tai yra žuvusių smegenų apimtis ir atitinkamai simptomatika, arba kitaip tariant – paralyžiaus dydis). Širdyje krešuliai susidaro esant prieširdžių virpėjimui, reumatinėms širdies ydoms, protezuotiems širdies vožtuvams, persirgus miokardo infarktu, ypač jeigu susidaro širdies aneurizma. Visi šie ligoniai, kad išvengtų krešulių susidarymo širdyje, turi vartoti netiesioginio veikimo antikoaguliantus (vitamino K antagonistus), kurie sumažina kraujo krešėjimo lygį. Tokiais atvejais siekiama, kad kraujo krešėjimas būtų sumažintas 2,5-3 kartus (rodiklis TNS arba INR turi būti 2,5 – 3,0 ribose).
Vartojant šiuos vaistus, iš kurių populiariausias yra varfarinas (orfarinas), reikia periodiškai tikrintis kraujo krešėjimą (TNS rodiklį). Dažniausia smegenų išeminio insulto priežastis yra aterosklerozė (kraujagyslių kalkėjimas ir siaurėjimas bei užakimas dėl padidėjusio cholesterolio kiekio, amžiaus, rūkymo ir kitų priežasčių. Ateroskleroze dažniau serga vyrai negu moterys. Tai lemia hormonai ir tai, kad daugiau rūko vyrai negu moterys. Aterosklerozė apie 80 procentų atvejų paveikia stambiąsias magistralines smegenų arterijas kakle, taigi dažniausiai išeminio insulto galima išvengti, jeigu laiku bus nustatyta, kad kritiškai yra susiaurėjusi smegenis maitinanti arterija kakle, ir ji bus chirurgiškai pataisyta. Dažniausiai arterija tiesiog išvaloma, pašalinama iš jos aterosklerozinė plokštė, kartais ji išplatinama su to paties ligonio venos lopinėliu arba labai retai tenka arteriją platinti su dirbtine kraujagysle arba vietoj užakusios arterijos įsiūti dirbtinę arteriją, nes dažniausiai vietoj užakusios arterijos įsiuvama to paties ligonio poodinė vena, paimta iš kojos poodžio. Dabar kraujagyslių chirurgija yra labai moderni ir beveik visada ligonį galima išgelbėti nuo išeminio insulto, jeigu laiku nustatoma, kad yra kritinis arterijos susiaurėjimas. Jeigu arterija užanka ir įvyksta insultas, tada dažniausiai ligoniui jau nebegalima atkurti užakusios arterijos, o ir nebėra prasmės, nes ta dalis smegenų, kurią maitino ši arterija, jau būna žuvusi. O neuronai (smegenys) žūsta negrįžtamai. Kad išvengtų insulto, kiekvienas žmogus, kuriam yra per 50 metų, turėtų pasitikrinti savo magistralines smegenų arterijas. Jeigu jos normalios, galima tikrintis po 5 metų antrą kartą. Esant jų susiaurėjimui, nors ir nekritiniam, magistralines smegenų arterijas reikia tikrintis kartą per metus arba kai pataria šiuos susiaurėjimus nustatęs gydytojas. Jeigu arterijų susiaurėjimai yra kritiniai, ligonis turi būti nedelsiant operuojamas, tokiu būdu užbėgant už akių insultui.
Ypač didelė tikimybė, kad bus susiaurėjusios magistralinės smegenų arterijos, yra tiems ligoniams, kuriems yra susiaurėjusios ar užakusios, ar operuotos kojų arterijos, ligoniams, persirgusiems miokardo infarktu, tiems, kuriems yra nustatytas širdies arterijų susiaurėjimas. Šiems ligoniams būtinai reikia pasitikrinti savo magistralines kaklo arterijas. Tokiu būdu daugelis jų išvengs insulto, nes bus laiku išaiškintos susiaurėjusios kaklo arterijos ir išoperuotos. Ligoniai, jau persirgę išeminiu insultu, jeigu jie dar nėra tapę sunkiais invalidais, taip pat privalo būtinai pasitikrinti savo magistralines smegenų arterijas. Tokiems ligoniams dažnai viena iš magistralinių arterijų jau užakusi, tačiau labai didelė tikimybė, kad iš likusių trijų magistralinių kaklo arterijų viena ar net visos yra kritiškai susiaurėjusios, tada žmogui gresia antras, o gal net ir paskutinis insultas. Tokiais atvejais išaiškinus ir chirurgiškai koregavus susiaurėjusią vieną ar kelias arterijas galima ligonį apsaugoti nuo pakartotinio insulto. Paprastai tokie ligoniai toliau yra jau kraujagyslių chirurgo prižiūrimi ir laiku koreguojami atsirandantys arterijų susiaurėjimai. Tokie žmonės dažniausiai gali jaustis saugūs, kad neištiks insultas.
Angiochirurgijos centras, atliekantis daugiausia šių operacijų ir turintis didžiausią patirtį, pasiekęs geriausių rezultatų šioje srityje, yra Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyrius.
