Dermatofitijos
Dermatofitijos (dermatophytosis) – tai grupė unikalių, grybelių sukeltų užkrečiamų odos, plaukų ir nagų ligų. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, vienodai dažnai abiejų lyčių asmenys. Etiologija. Antropofiliniai grybeliai: Trichophyton, T. violaceum, T. schoenleini, T. tonsurans, T. mentagrophytes, var. interdigitale, T. rubrum, Epidermophyton floccosum, Microsporum audouinii. Zoofiliniai grybeliai: T. equinum, T. mentagrophytes, var. mentagrophytes, T. verrucosum, Microsporum […]
Smailiagalės kondilomos
Smailiagalės kondilomos (condylomata acuminata) – tai virusų sukeltos lyties organų, išangės, šlaplės ir aplinkinių sričių karpiškos išaugos. Kitos formos: – Plokščiosios kondilomos – Gigantiškosios kondilomos Epidemiologija. Dažniausiai serga jauni, lytiškai aktyvūs žmonės. Užsikrečiama lytiškai santykiaujant, gimstant, autoinokuliacijos būdu ir nuo slaugytojų. Etiologija. Žmogaus papilloma virusas (ŽPV), dažniausiai 6, 11 tipai, rečiau – 16, 18, 31, […]
Plokščiosios karpos
Plokščiosios karpos (verrucae planae) – tai virusinė epitelio hiperplazija, sukelianti plokščių papulių susidarymą. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai. Etiologija. Sukelia žmogaus papilloma virusas. Užsikrečiama tiesiogiai. Klinika. Staiga atsiranda 1-4 mm skersmens plokščių odos spalvos, pilkų ar gelsvokų, rausvų ar kavos spalvos apvalių, ovalių ar daugiakampių papulių. Jų paviršius lygus. Jos kietos. Esti išsisėjusios ir susitelkusios […]
Juostinė pūslelinė
Juostinė pūslelinė (herpes zoster) – tai ūminis vienpusis skausmingas odos ir nervų pažeidimas, sukeltas suaktyvėjusio Varicella-zoster viruso. Epidemiologija. 66 proc. sergančių vyrų yra vyresni nei 50 m., 5 proc. – jaunesni negu 15 m. amžiaus. ŽIV infekuotieji dažniausiai suserga 20-50 m. amžiaus. Nustatyta, kad herpes zoster suserga 5 proc. ŽIV infekuotųjų, 5 proc. – sergančiųjų […]
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai (varicella) – tai Varicella-zoster viruso sukelta ūminė užkrečiama odos ir gleivinių liga. Epidemiologija. 90 proc. ligonių suserga iki 10 m. amžiaus, 5 proc. – vyresni negu 15 m. amžiaus. Inkubacinis laikotarpis yra 14 dienų, gali būti 10-23 dienos. Etiologija. Sukėlėjas – Varicella-zoster virusas. Užsikrečiama oro-lašiniu būdu. Nuo paciento galima užsikrėsti prieš kelias dienas, iki […]
Herpinė egzema
Herpinė egzema, HE (eczema herpeticum) – tai paprastoji pūslelinė, išplitusi sergant atopiniu dermatitu, Dariero liga, ŽIV. Skiriama: Pirminė HE Antrinė HE Epidemiologija. Užsikrečiama nuo tėvų ir kitų aplinkinių. Infekcija išplinta ne tik autoinokuliacijos būdu per pažeistą odą, bet ir limfogeniniu bei hematogeniniu keliu. Imuniteto nepakankamumą sukelia ŽIV, gydymas vidiniais gliukokortikoidais ir imunosupresantais. Inkubacinis laikotarpis – […]
Lūpų ir lyties organų paprastoji pūslelinė
Lūpų ir lyties organų paprastoji pūslelinė (herpes simplex labialis et genitalis)– tai herpes simplex viruso sukeltas lūpų ir lyties organų gleivinių pūslelinis bėrimas. Esti pirminė ir antrinė. Epidemiologija. Užsikrečiama bučiuojantis, lytiškai santykiaujant. Inkubacinis laikotarpis paprastai yra 2-9-20 dienų. Klinika. Herpes simplex primaria. Staiga ant paraudusio patinusio pagrindo atsiranda grupelė 1-2 mm skersmens pūslelių. Po kurio […]
Pūslelinis gingivitas ir stomatitas
Pūslelinis gingivitas ir stomatitas (gingivostomatitis herpetica) – tai dažniausiai neišnešiotų naujagimių ir kūdikių vezikuloaftinis burnos gleivinės uždegimas. Epidemiologija. Užsikrečiama nuo motinų arba slaugių tikriausiai ne tik tiesiogiai, bet ir oro-lašiniu būdu. Inkubacinis laikotarpis –2-5 dienos. Klinika. Prodrominiai reiškiniai: nerimas, dirglumas, karščiavimas, negalavimas, rečiau vėmimas ir traukuliai, pasireiškia dar iki išberiant. Iš pradžių burnos gleivinė parausta, […]
Paprastoji pūslelinė
Paprastoji pūslelinė (herpes simplex) – tai virusinė, užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti grupelėmis pūslelių. Esti pirminė ir antrinė, kartojasi dažniausiai toje pačioje vietoje. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai jauni žmonės. Užsikrečiama tiesiogiai, paprastai iki 5 m. amžiaus. Dauguma žmonių (60 proc.) yra viruso nešiotojai. Užsikrečiama bučiuojantis, lytiškai santykiaujant ir gimstant. Žmogus yra vienintelis […]
Užkrečiamasis moliuskas
Užkrečiamasis moliuskas (molluscum contagiosum) – tai užkrečiama virusinė odos liga, kuriai būdingos balzganos papulės, kurių centras bambiškai įdubęs (umbilicatio). Epidemiologija. Serga dažniausiai vaikai, jauni ir lytiškai aktyvūs žmonės. Dažniau vyrai negu moterys. Etiologija. Sukelia Molluscum contagiosum virusas – 1 ir 2 tipo poksviridai. Užsikrečiama tiesiogiai – žmogus nuo žmogaus, taip pat lytiškai santykiaujant, autoinokuliacijos būdu. […]
Karviniai raupai
Karviniai raupai (variola vaccina) – tai karvių raupų viruso per jo mutaciją sukeltas bėrimas. Etiologija. Karvių raupų virusas. Inkubacinis laikotarpis – 2-4 dienos. Klinika. Staiga atsiranda papulių ir jos greitai virsta pūslelėmis-pūlinėliais. Pūlinėlių centras įdubęs, o aplink – eritema ir edema. Bėrimai susitelkę grupelėmis ir išplitę. Kartu esti limfadenitas, karščiavimas, negalavimas. Lokalizacija. Rankos, veidas.
Infekcinė egzantema
Infekcinė egzantema (exanthema infectiosum) – tai išplitęs ne tik odos, bet ir gleivinių pažeidimas sergant sistemine infekcine liga. Epidemiologija. Serga 6-24 mėn. amžiaus vaikai, rečiau suaugusieji. Etiologija. Adenovirusai, citomegalovirusai, Epsteino-Barro virusai, enterovirusai (t. y. coxackie virusas A, echovirusai), žmogaus imunodeficito virusai, žmogaus herpes 6 virusas ir kiti. Užsikrečiama per kvėpavimo takus, maistą, santykiaujant lytiškai […]
Sweeto sindromas
Sweeto sindromas (syndroma Sweet, sin. dermatosis neutrophilica febrilis acuta) – tai retas, recidyvuojantis, skausmingas bėrimas, susijęs su karščiavimu, sąnarių skausmu ir leukocitoze. Epidemiologija. Dažniausiai serga 30-60 m. žmonės, dažniau moterys. Etiologija. Nežinoma. Galbūt tai hiperalerginė reakcija, sukelta infekcijos. Siejama su Yersinia ar ūmine mieloidine leukemija, piktybiniais augliais, opiniu kolitu ir kita. Klinika. Prasideda prodrominiais reiškiniais. […]
Kawasakio liga
Kawasakio liga (morbus Kawasaki) – tai nežinomos etiologijos, tikriausiai infekcinė, ūminė kūdikių ir vaikų karštinė, pasireiškianti būdingu gleivinių ir odos pažeidimu, padidėjusiais kaklo limfmazgiais ir sisteminiais simptomais. Epidemiologija. Serga vaikai. Berniukai 1,5 karto dažniau negu mergaitės. Etiologija. Tikriausiai infekcinė liga. Sukėlėjas nenustatytas. Klinika. Liga prasideda karščiavimu, trunkančiu 1-12 dienų, iki atsiranda kitų požymių. Karščiuojant po […]
Vaikų papulinis-pūslelinis galūnių dermatitas
Vaikų papulinis-pūslelinis galūnių dermatitas (dermatitis papulo-vesiculosa acrolocalisata infantilis, sin. syndroma Crosti-Gianotti, 1964) – tai į vaikų galūnių papulinių bėrimų dermatitą panašus odos pažeidimas, bet nesergant B hepatitu. Epidemiologija. Serga vaikai, ypač rudenį ir pavasarį. Etiologija. Nežinoma. Kartais iš žiočių nuoplovų ir išmatų išskiriamas A-16 coxsaekie virusas. Klinika. Iš pradžių vaikas karščiuoja, negaluoja, serga rinitu, faringitu, […]
Vaikų galūnių papulinių bėrimų dermatitas
Vaikų galūnių papulinių bėrimų dermatitas (acrodermatitis papulosa eruptiva infantilis, sin. syndroma Gianoti-Crosti, 1955) – tai specifinė uždegiminė vaikų odos reakcija, pasireiškianti sergant B hepatito viruso sukeltu begelčiu hepatitu ir poliadenitu. Epidemiologija. Dažniausiai serga 2-6 m. vaikai. Apsikrečiama per odą, gleivines ar kraują, kraujo produktus, medicinos instrumentus, lytiniu keliu ir intrauteriniu laiku nuo sergančios motinos. Etiologija. […]
Infekcinė eritema
Infekcinė eritema (erythema infectiosum) – tai infekcinė, užkrečiama, virusinės etiologijos vaikų ir jaunų žmonių originali egzantema. Epidemiologija. Dažniausiai serga vaikai, epidemijos protrūkiai būna vaikų darželyje ir mokykloje. Etiologija. Sukėlėjas – parvovirusas B19. Užsikrečiama oro-lašiniu būdu. Inkubacinis laikotarpis – 5-15 dienų. Galimas intrauterinis apsikrėtimas ir vaisiaus apsigimimas. Klinika. Prodromas trunka dvi dienas. Pasireiškia karščiavimu, negalavimu, rinitu, […]
Lėtinis atrofuojantis galūnių dermatitas
Lėtinis atrofuojantis galūnių dermatitas, LAGD (aerodermatitis chronica atrophicans) – tai lėtinis, besimptomis, odos atrofiją sukeliantis galūnių uždegimas. Galimas CNS ir sąnarių pažeidimas. Klinika. Iš pradžių pažeista galūnė parausta, patinsta. Pamažu šis procesas plečiasi ir apima vis didesnius plotus. Po to oda suplonėja, tampa raukšlėta kaip rūkomasis popierius, rausvai raudona, išnyksta odos piešinys, plaukai, liaukos, prasišviečia […]
Gerybinė odos limfadenozė
Gerybinė odos limfadenozė, GOL (lymphadenosis cutis benigna, sin. lymphocytoma cutis) – tai mazginė Laimo ligos forma. Klinika. Erkės įgėlimo vietoje atsiranda 3-5 cm skersmens skaidrus mazgas ar rožinės arba raudonos spalvos plokštelė. Subjektyvių jutimų nesukelia. Periferiniai limfmazgiai padidėję. Lokalizacija. Ausų grybeliai, kakta, skruostai, rečiau – galūnės. Eiga. Negydant trunka savaites. Bendrieji simptomai. Negalavimas, karščiavimas, gerklės, […]
Migruojančioji eritema
Migruojančioji eritema, ME (erythema migrans) – tai aplink erkės įgėlimą atsiradusi rausva, iš centro plintanti dėmė. Būna tik 75 proc. sergančiųjų. Klinika. Iš pradžių erkės įgėlimo vietoje atsiranda papulė-pūlinėlis, 2-3 mm skersmens, truputį niežtintis ar skausmingas. Po to aplink jį susidaro iš centro plintanti dėmė, kurios pakraštys ryškesnis, raudonesnis negu centras. Dėmė pamažu didėja ir […]
Laimo borelijozė
Laimo borelijozė, LB (Lyme borreliosis) – tai infekcinė sisteminė liga, kurią platina erkės ir kuri pažeidžia ne tik odą, bet ir širdį, nervų sistemą bei sąnarius. Epidemiologija. Serga vaikai ir suaugusieji, vienodai dažnai vyrai ir moterys. Dažniausiai susergama vasarą ir rudenį. Etiologija. Sukelia Spiroheta borrelia burgdorferi. Infekcijos šaltinis yra stambūs žinduoliai, pvz., elniai. Infekciją perduoda […]
Vėlyvas įgimtas sifilis
Vėlyvas įgimtas sifilis (syphilis congenita tarda)– tai 4-18 m. amžiaus pacientams diagnozuojamas įgimtas sifilis. Būdinga – Hutchinsono triada: Hutchinsono dantys, parenchiminis keratitas, labirintitas. Gali būti balno nosis, Parroto raukšlės, kardo formos blauzdos, epilepsija, silpnaprotystė. Laboratoriniai tyrimai Žr.: „Antrinis sifilis”
Ankstyvas įgimtas sifilis
Ankstyvas įgimtas sifilis (syphilis congenita precox)-tai sifilis, diagnozuotas ką tik gimus ar iki 4 m. amžiaus. Odos išbėrimai esti gimstant ar atsiranda vėliau, bet ne visada. Būdingiausi požymiai -sifilitinė sloga, osteochondritas, padidėjusios kepenys ir blužnis, odos bėrimas. Skiriama: Sifilitinė pūslinė Difuziniai infiltratai Dėmės ir papulės Sifilitinė pūslinė – tai ant raudono kieto pagrindo susidariusios 5-10 […]
Nervų sistemos sifilis
Nervų sistemos sifilis – tai CNS ir periferinės nervų sistemos pažeidimas. Ankstyvas nervų sistemos sifilis pasireiškia ūminiu, lėtiniu simptominiu ir besimptomiu meningitu, meningomielitu, galvos smegenų kraujagyslių sifiliu (ankstyvas įgytas sifilis), o vėlyvas – degeneraciniu nervų sistemos pažeidimu: stuburo smegenų džiūtimi (tabes dorsalis) ir smegenų žievės bei dangalų kraujagyslių pažeidimu (paralysis progressiva). Išsivysto po 8-20 m., […]