Ciklotimija
Ciklotimija priskiriama nuolatiniams nuotaikos sutrikimams. Šis sutrikimas prasideda jaunystėje ir tęsiasi ilgai, nors gali būti mėnesius trunkančių normalios nuotaikos periodų. Asmenys šiuos nuotaikos svyravimus paprastai nesieja su gyvenimo įvykiais. Be ilgalaikio stebėjimo ar gero ankstesnio periodo apibūdinimo diagnozuoti šį sutrikimą gana sunku. Kadangi nuotaikos svyravimai yra gana lengvi, o nuotaikos pakilimo periodai būna malonūs, ciklotimija […]
Demencija (silpnaprotystė)
Demencija – dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos, kuria sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, ,mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, sukeltas sindromas. Paprastai greta pažinimo proceso sutrikimų išryškėja emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimas. Priežastys ir paplitimas Demencija – dažnas klinikinis sindromas. Ja serga apie 10 proc. pasaulio […]
Šizofrenija
Kaip atpažinti šizofreniją Nėra tyrimų ar testų, galinčių nustatyti šizofreniją. Diagnozę nustato gydytojas psichiatras, remdamasis įvairiais veiksniais: Šeimos istorija – ar yra giminaičių, sergančių šizofrenija, depresija, maniakine depresija; Ligos istorija – simptomai, pasireiškiantys dabar ir pasireiškę anksčiau; Medicininis patikrinimas – gydytojas patikrins ar simptomai nėra įtakoti kitų veiksnių, kitos ligos; Klausimynas, specialiai sukurtas atpažinti šizofrenijai. […]
Psichozė
Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai, kurie paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais, (pvz., paranoja); haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija; dažnai nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo […]
Maniakinė depresija
Maniakinė depresija (bipolinis afektinis sutrikimas) – tai psichinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai, kurie gali vienas kitą keisti arba yra atskirti normalios nuotaikos epizodų. Liga sukelia daug problemų pacientui, jo šeimai ir visuomenei. Teisingai (svarbiausia reguliariai) besigydantis ligonis gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Ligos priežastys Ligos priežastis – tai tam tikrų cheminių medžiagų […]
Depresija
Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai […]
Reumatinė polimialgija
Reumatinė polimialgija Reumatinė polimialgija yra uždegiminė liga, pasireiškianti vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims. Ji pasitaiko maždaug 4 iš 1000 žmonių. Didžiausias sergamumo pikas yra 60-70m. amžiaus grupėje. Labai retais atvejais reumatine polimialgija gali susirgti ir jauni žmonės, tačiau yra užfiksuoti tik pavieniai tokie atvejai. Vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Moksliniais tyrimais įrodyta, […]
Epikondilitas
Sergant epikondilitu, jaučiami skausmai žasto antkrumplinio paviršiaus srityje. Susirgimas gali būti ūmus arba vystytis palengva. Ūmus epikondilitas pasireiškia po traumos arba stipriai pertempus raumenis. Dažniau pasitaiko epikondilitas, kuriuo susergama palaipsniui. Liga prasideda nuo skausmų žasto išorinio krumplio srityje. Skausmas gali būti maudžiantis, geliantis, tempiantis, gręžiantis ar, paprasčiausiai – labai aštrus. Iš pradžių skausmai pasireiškia, ranką […]
Paveldima polineuritinė ataksija
Paveldima polineuritinė ataksija, arba Refsumo liga Tai reta lėtinė distalinė polineuropatija. Ligą aprašiusio autoriaus S. Refsumo ( Refsum S ., 1946 ) nuomone, ji yra viena iš daugelio lipidozės formų.Ligos priežastis yra genetiškai determinuotas sutrikęs riebiųjų rūgščių metabolizmas. Ligonio kraujo serume padidėja riebiųjų rūgščių koncentracija ir fitino rūgšties oksidacija. Manoma, fitino rūgštis kaupiasi audiniuoe.Liga paveldima […]
Šeiminė hipertrofinė polineuropatija
Šeiminė hipertrofinė polineuropatija, arba Dežerino-Soto sindromas Šeiminė hipertrofinė polineuropatija, polyneuropathia intersitialis hypertrophica familiaris, arba Dežerino-Soto sindromas – tai paveldima motorinė-sensorinė polineuropatija. Dėl jos sustorėja ir degeneruojasi periferiniai nervai ir atrofuojasi raumenys. Taip šią ligą 1893 m. apibūdino J. Dežerinas ir J. Sotas (Dejerine J., Sottas J.).Liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Ekspresija esti variabili, genas beveik […]
Neuralinė raumenų atrofija (amiotrofija)
Neuralinė raumenų atrofija (amiotrofija), arba Sarko-Mari-Tuto liga Neuralinė raumenė atrofija (amiotrofija), arba Sarko-Mari-Tuto liga, atrophia musculorum (amyotrophia) neuralis, s. morbus Charcot-Marie-Tooth, aprašyta 1886 m. prancūzų autorių Ž. M. Šarko ir P. Mari (Charcot J. M. et Marie P.). Tuo pačiu metu anglų gydytojas H. Tutas (Tooth H. H.) paskelbė tezes apie raumenų ligą, kurią jis […]
Spinalinė distalinė šeivinių raumenų atrofija
Liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Pasitaiko ir sporadinių ligos atvejų. Klinika Liga prasideda kojų distalinių raumenų silpnumu ir atrofija. Dėl priekinio blauzdos raumens, m. tibialis anterior, atrofijos ligonis anksti nebegali atsistoti ant kulnų, vėliau nebesugeba pasistiebti, nes silpsta raumenų jėga, atrofuojasi ilgasis šeivinis raumuo, m. peroneus longus, ir trumpasis šeivinis raumuo, m. peroneus brevis.Serga tiek […]
Mentės-šeivinių raumenų atrofija
Mentės-šeivinių raumenų atrofija Mentės-šeivinių raumenų atrofija, atrophia musculorum scapulo-peronealis, paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Klinika Liga pasireiškia progresuojančia blauzdų ir pėdų smulkiųjų raumenų atrofija. Susergama 30-50 metų. Liga lėtai progresuoja. Ilgainiui pažeidžiami ir pečių lanko raumenys, susilpnėja arba išnyksta sausgyslių refleksai.Biocheminiais kraujo tyrimais nustatoma, kad serume raumenų patologijai būdingų fermentų kiekis yra truputį padidėjęs arba normalus.Elektromiografija […]
Veido-mentės-žasto raumenų atrofija
Veido-mentės-žasto raumenų atrofija, atrophia musculorum facio-scapulo-humeralis, paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Klinika Liga prasideda jauniems žmonėms ir labai lėtai progresuoja. Iš pradžių atrofuojasi veido ir pečių lanko, vėliau – kojų ir distaliniai rankų raumenys. Dažniausiai patologija būna asimetriška. Ligai būdingas laiptų formos pečių reljefas, išryškėjantis, kai ligonis pakelia rankas į šalis.
Mentės-žasto raumenų atroija
Liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Klinika Spinalinė mentės-žasto raumenų atrofija, atrophia musculorum scapulo-humeralis, prasideda nuo deltinių, podyglinių, antdyglinių raumenų, mm. deltoidei, infraspinati, supraspinati, atrofijos. Procesui plintant į distalines rankų dalis, pažeidžiami nugaros ir liemens raumenys. Kojos ilgai lieka nepažeistos. Vėliau patologinis procesas apima ir bulbarinius centrus. Ligos eiga lėtinė. Ja dažniausiai susergama sulaukus 45 metų.
Spinalinė Kenedžio amiotrofija
Vėlyvoji progresuojanti su X chromosoma susijusi recesyviniu būdu paveldima proksimalinė spinalinė ir bulbarinė amiotrofija,arba spinalinė Kenedžio amiotrofija Šio šimtmečio septintąjį – devintąjį dešimtmetį, be jau minėtų retų formų spinalinės amiotrofijos,buvo aprašyta ir nauja vėlyvoji progresuojanti su X chromosoma susijusi recesyviniu būdu paveldima proksimalinė spinalinė amiotrofija. Tai mažai ištirta denervacinė amiotrofija, aprašyta 1968m. (Kennedy W.R. ir […]
Jaunatvinė spinalinė raumenų atrofija (amiotrofija)
Jaunatvinė spinalinė raumenų atrofija (amiotrofija) arba Kugelbergo-Velanderio liga Plėtojantis mokslui apie progresuojančią raumenų distrofiją, buvo nustatyta, kad kai kuriems tipiška miopatija sergantiems ligoniams atsiranda ir fascikuliacijų (fibriliacijų). G. Piušenas (1848 m.) pasiūlė tokią distrofiją laikyti atskira liga ir pavadino ją miopatija su fibriliacijomis. Toliau šią problemą plėtojo G. Vohlfartas (Wohlfart G.). Autorius, histologiškai ištyręs dviejų […]
Vaikų spinalinė raumenų atrofija
Vaikų spinalinė raumenų atrofija (amiotrofija) dar vadinamaVerdnigo-Hofmano liga, atrophia musculorum (amyotrophia) spinalis infantilis, s. morbus Werdnig-Hoffman. Ligą pirmieji aprašė G. Verdnigas (Werdnig G.) 1891 m ir J Hofmanas (Hoffmann J.) 1893 m. Autoriai nurodė, kad vaikų spinaline amiotrofija prasideda pirmais gyvenimo metais ir pasireiškia tokiais simptomais: vangumu, rankų ir kojų proksimalmių dalių raumenų parezėmis, atrofija. […]
Cerebrinis paralyžius
Kas yra cerebrinis paralyžius? Yra keletas cerebrinio paralyžiaus apibūdinimų: Cerebrinis paralyžius – raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Jis yra dažniausia vaikų judėjimo negalios priežastis. Cerebrinis paralyžius – pastovus, bet besikeičiantis padėties ir judesio sutrikimas, atsiradęs dėl nesubrendusių smegenų pakenkimo. (Bax, […]
Osteoartrozė
Osteoartrozė – daugelio veiksnių tarpusavio sąveikos nulemtas procesas, tačiau pagrindinės vis tik yra mechaninės priežastys. Šiai ligai būdingi viso sąnario struktūros ir funkcijos pakitimai. Deja, šiandien neturime priemonių, galinčių pagydyti šią ligą o naudojami gydymo metodai pirmiausia skirti skausmui malšinti ir judėjimo funkcijai gerinti. Šiandien osteoartrozė apibrėžiama kaip klinikinė ir patologinė tam tikrų sutrikimų, kurių […]
Raumenų tonusas
Kas yra raumenų tonusas? Raumenų tonusu medicinoje vadi namas nevalingas raumenų įtempimas. Raumenų tonusas arba įtempimas reikalingas išlaikyti kūnui tam tikroje padėtyje, pvz., sėdė ti tiesia nugara, pakelta galva. Taip pat raumenų įtempimas (arba tonusas) būtinas atlikti tikslingus judesius, pvz., pakelti ranką, atsitūpti, atsistoti. Tada vienų raumenų įsi tempimas (arba tonusas) sumažė ja ir raumuo […]
Stingstantis peties sąnarys
Bėda prasideda netikėtai: žmogus sunkiau nei jam įprasta pakėlęs arba mestelėjęs kokį daiktą pajunta dieglį peties sąnaryje. Kartais skausmai petyje būna nežymūs, tolydžio didėjantys. Diena iš dienos gelia vis stipriau, sąnarį sunkiau judinti, peties lanko raumenys džiūsta. Sunkiausia naktimis: visa ranka tirpsta ir taip maudžia, jog žmogus neberanda tinkamos padėties lovoje, miegai išlaksto kaip nebuvę. […]
Pakinklio srities aponeurozitas
Pakinklio srities aponeurozitas- tai akinklio sritį dengiančios fascijos uždegimas ir sustorėjimas. Ligoniai jaučia tempimą, maudimą, pakinklio srities skausmą, sunkiau ištiesia kelio sąnarį. Čiuopiant aponeurozės prisitvirtinimo vietose aptinkami skausmingi taškai. Skausmas plinta į kelio sąnarį arba žemyn į blauzdą, gali sutrikti išorinio blauzdos paviršiaus odos jautrumas. Neurogeninis skausmas. Netoli kelio sąnario esančių nervų pažeidimas gali sukelti […]
Klubinio blauzdikaulio raiščio uždegimas
Klubinio blauzdikaulio raiščio uždegimas vadinamas bėgiko keliu. Jo priežastis– pervargimas. Paprastaišia liga serga bėgikai ir kiti sportininkai. Sulenkiant ir tiesiant kelio sąnarį, klubinis blauzdikaulio raištis šliaužia išorinio šlaunikaulio krumplio paviršiumi ir trinasi į jį. Tai gali sukelti uždegimą. Skausmas jaučiamasišoriniame kelio sąnario paviršiuje ties šlaunikaulio krumpliu. Jis atsiranda nubėgus tam tikrą atstumą ir toliau bėgant […]