Sergant epikondilitu, jaučiami skausmai žasto antkrumplinio paviršiaus srityje. Susirgimas gali būti ūmus arba vystytis palengva. Ūmus epikondilitas pasireiškia po traumos arba stipriai pertempus raumenis. Dažniau pasitaiko epikondilitas, kuriuo susergama palaipsniui. Liga prasideda nuo skausmų žasto išorinio krumplio srityje.
Skausmas gali būti maudžiantis, geliantis, tempiantis, gręžiantis ar, paprasčiausiai – labai aštrus. Iš pradžių skausmai pasireiškia, ranką lenkiant arba tiesiant (alkūnės sąnario vietoje), keliant sunkius daiktus, pasukant dilbio paviršių į pronacijos ar supinacijos padėtį (jį nugręžiant ar atgręžiant).
Visiškos ramybės būsenoje, ištiesus ranką, skausmai atslūgsta. Antkrumplių paviršius palpuojant esti skausmingas. Skausmai gali sklisti iki peties sąnario bei – į plaštaką. Pacientas stengiasi ranką saugoti, todėl per alkūnės sąnarį jos pilnai net neištiesia. Objektyvių pokyčių nėra. Tik gali būti nedidelis pabrinkimas antkrumplių srityje. Dažniau serga 40-50 metų amžiaus moterys. Susirgimas gali būti vienpusis, bet dažniau pažeidžiama dešinioji ranka. Esant chroniškai formai ir lėtai ligos eigai, pradedama masažuoti apykaklinė sritis, žastas bei alkūnės sąnarys.
Masažo tikslas: skausmų sumažinimas ir jų panaikinimas, skausmingų refleksinių kontraktūrų profilaktika, kraujo bei limfos apytakos (žasto antkrumpliuose, žasto ir dilbio audiniuose) pagerinimas, pažeistos galūnės funkcijų atstatymas.
