Osteoartrozė – daugelio veiksnių tarpusavio sąveikos nulemtas procesas, tačiau pagrindinės vis tik yra mechaninės priežastys. Šiai ligai būdingi viso sąnario struktūros ir funkcijos pakitimai. Deja, šiandien neturime priemonių, galinčių pagydyti šią ligą o naudojami gydymo metodai pirmiausia skirti skausmui malšinti ir judėjimo funkcijai gerinti.
Šiandien osteoartrozė apibrėžiama kaip klinikinė ir patologinė tam tikrų sutrikimų, kurių metu vystosi struktūriniai ir funkciniai sąnarių pakitimai, pasekmė. Tradiciškai tai buvo laikoma sąnarinių kremzlių liga. Tačiau dabartinis požiūris gerokai platesnis. Teigiama, kad osteoartrozė apima visas sąnario struktūras, tarp jų ir subchondrinę kaulo dalį, meniskus, raiščius, periartikulinius raumenis, kapsules ir tepalinius maišelius bei dangalus.
Diagnostika ir simptomai
Ligos diagnozę dažnai galima nustatyti remiantis klinikiniais ligos požymiais, papildant juos radiologiniais tyrimais. Pagrindiniai simptomai, varginantys osteoartritu sergančius pacientus, yra:
- sąnarių skausmas judesių metu;
- trumpalaikis sąnarių sustingimas ryte, atsikėlus iš lovos, ar po poilsio;
- sumažėjusi sąnarių judesių amplitudė;
- sąnarių krepitacija ar periartikulinių audinių skausmingumas (gali būti abu kartu);
- sąnarių patinimas paūmėjimo metu (prasidėjus artritui).
Kaip minėta, šiandien dar nežinome priemonių, galinčių padėti išgydyti šią ligą. Todėl šiandieninio gydymo pagrindiniais tikslais yra:
- mokyti pacientus apie ligą ir jos valdymą; kontroliuoti skausmą;
- gerinti sąnarių funkciją;
- reguliuoti ligos procesą ir jo pasekmes.
Dabartinėse osteoartrozės gydymo rekomendacijose teigiama, kad ligos gydymas turi būti individualus, gydymo metodai – dažniausiai įvairūs, tarpusavyje derinami ir prireikus keičiami. Tačiau rekomenduojama tam tikra pasirenkamų gydymo metodų hierarchija (pav), kai pirmiausia vertėtų rinktis nefarmakologines priemonės, po to vaistus ir, tik nesant pagerėjimo, – spręsti dėl chirurginio gydymo.
Nefarmakologinės osteoartrozės gydymo priemonės:
- Pacientų mokymas. Būtina drąsinti pacientus kuo aktyviau pačiam dalyvauti savo gydyme.
- Svorio mažinimas.
- Mankšta. Ji didina aerobinį pajėgumą, raumenų jėgą, padeda mažinti svorį. Sergant osteoartroze naudinga vaikščioti, važiuoti dviračiu, plaukti. Keturgalvio šlaunies raumens stiprinimas padeda sumažinti skausmą ir pagerinti sąnario funkciją.
- Fizinė terapija. Ji apima įvairias priemones, padedančias gerinti sąnario funkciją stiprinti raumenis, juos ištempti ir mobilizuoti minkštuosius audinius.
- Įvairūs įtvarai. Jie gali būti tinkami esant sąnario nestabilumui ar ženkliai deformacijai.
Farmakologinės priemonės:
- Analgetikai. Šiai grupei galime priskirti paracetamolį, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) bei opioidus. Tai labiausiai paplitusi ir dažniausiai naudojama osteoartrozės simptomų valdymui skirtų priemonių grupė. Ypač dažnai vartojami (tiek gydytojui paskyrus, tiek savarankiškai) – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kaip žinia, osteoartrozė -lėtinė liga, todėl šie vaistai neretai vartojami beveik nuolat. Todėl kyla sunkių šalutinių poveikių pavojus. Šiandien, siekdami sumažinti šią riziką bet kartu išlaikyti maksimalų efektyvumą jau galime rinktis iš saugesnių NVNU, pavyzdžiui, Relifex® (nabumetonas). Tai nesteroidinis priešuždegiminis provaistas, kurio farmakologinis poveikis pasireiškia susidarius jo metabolitui 6-metoksi-2-naftilacetinei rūgščiai (6-MNR). Pats nabumetonas nėra rūgštis ir po rezorbcijos pereina pirmąjį metabolizmo ratą, kuriame virsta aktyviuoju metabolitu 6-MNR, kuris yra ženkliai stipresnis ir galingesnis ciklooksigenazės inhibitorius, pirmiausia veikiantis COX-2. Osteoartrozė – tai viena pagrindinių nabumetono (Relifex®) vartojimo indikacijų, siekiant sumažinti šios ligos sukeliamą skausmą bei uždegimą Klinikinis vaisto efektyvumas buvo tiriamas ir gydant kitas sąnarių ligas, kaip antai: reumatoidinį artritą ankilozuojantį spondilitą minkštųjų audinių pažeidimą bei juvenilinį artritą Optimali nabumetono (Relifex®) dozė yra 1 g, geriama kartą per dieną gerai toleruojama. Klinikinių tyrimų metu nabumetono 1 g efektyvumas buvo ženkliai didesnis nei placebo ir panašus į klasikinių, neselektyvių COX inhi¬bitorių (pvz., aspirino, diklofenako, piroksi-kamo, ibuprofeno ar naprokseno), laikomų standartais, su kuriais lyginamas kitų vaistų efektyvumas. Tačiau klinikiniai tyrimai ir dešimtmetį visame pasaulyje kaupti vaisto vartojimo ir ilgalaikio saugumo duomenys rodo, kad nabumetonas yra gerai toleruojamas, o šalutinių poveikių dažnis (ypač virškinamajam traktui) mažesnis nei klasikinių, neselektyvių NVNU, kas neretai siejama su nerūgštinėmis vaisto savybėmis bei jo COX-1/COX-2 slopinimo santykiu. Be to, keletas tyrimų parodė, kad vaistas neturi (arba labai menką) neigiamo poveikio inkstams. Vaistas gaminamas ypač patogia vartoti forma – tirpių 1 g tablečių pavidalu
- Intrasąnarinės kortikosteroidų injekcijos.
- Intrasąnarinės hialuronatų injekcijos.
