Flegmona (phlegmone)
Flegmona (phlegmone). Difuzinis, pūlingas, puraus jungiamojo audinio (poodinio ląstelyno, tarpraumeninių, subfascijinių, retroperitoninių, pararenalinių, pararektalinių tarpu) uždegimas. Nelokalizuotas, išplitęs difuziškai, neduoda plačios nekrozės. Anglų literatūroje flegmona vadinama celiulitu. Etiologija. Sukėlėjas: tie patys, kaip ir abscesui – Gram+ kokai. Dažniausiai patenka pro odos ar gleivinės sužeidimus, bet limfogeniškai gali atkeliauti ir endogeninė infekcija. Flegmonos gali atsirasti ir […]
Bakterieminis šokas
Bakterieminis šokas Bakterieminis šokas yra sisteminė organizmo reakcija į mikroorganizmų patekimą į kraują. Ligos sukelėjai randami kraujyje, tačiau infekcija keliaudama su krauju pažeidžia beveik visas organizmo sistemas. Bakteriemija gali vienodai išsivystyti tiek vyrams tiek moterims. Rasinių skirtumu nestebėta. Dažniausiai pažeidžiami asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi, nesugeba pasipriešinti infekcijai. Pvz, sergantys onkologinėmis ligomis, autoimuninėmis ligomis, imuninės […]
Pėdų grybelis
Pėdų grybelis Dažniausia pėdų liga yra pėdų grybelis. Įsitaisyti tokią ligą labai paprasta, kadangi grybelis yra užkrečiamas. Ką tik pasigavus grybelį dalis nago plokštelės tampa balzgana, praranda skaidrumą, ant jos atsiranda geltonų arba baltų dėmelių, taip pat pažeidžiama pėdų oda. Ligai įsisenėjus kojų nagai pagelsta ir ima trupėti. Sveikiems žmonės, kurių imuninė sistema yra stipri […]
Nagų grybelis
Nagų grybelis sudaro trečdalį visų grybelinių odos ir apie pusę nagų ligų. Tyrimų duomenimis, ši problema kamuoja apie 40 proc. per šešiasdešimtmetį perkopusių šalies gyventojų. Taip pat žinoma, jog pėdų nagų grybeliu užsikrečiama keturis kartus dažniau nei rankų nagų. Infekcija lengvai plinta Pėdų nagų grybelinė infekcija (onichomikozė) yra lėtinė, lengvai plintanti ir sukelianti ne tik […]
Angina (Ūminis tonzilitas)
Angina (Ūminis tonzilitas) Tai ūminis gomurinių limfinio audinio sankaupų (darinių), vadinamų tonzilėmis, uždegimas. Jos matomos žiočių lankuose kaip slyvos formos dariniai. Adenoidai taip pat yra limfinio audinio dariniai ir yra ten, kur nosies kanalai (per juos oras įkvepiamas) susisiekia su gerklomis. Jie yra matomi tik naudojant specialų veidrodėlį. Tonzilės, kaip ir adenoidai, gina organizmą nuo […]
Sifilis
Apibūdinimas Tai dažniausiai lytiniu keliu plintanti infekinė liga, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Negydoma liga gali sukelti sunkias komplikacijas ir mirtį. Anksti diagnozavus, liga gana lengvai išgydoma. Pažeidžiamas organas organas ar kūno dalis Sifilis paprastai pažeidžia genitalijas, odą ir gleivines. Ligai progresuojant , gali būti pakenkiami ir kiti organai, tarp jų ir širdis bei centrinė […]
SARS
Kas yra žinoma apie SARS? Infekcijos šaltinis Pirmieji duomenys apie naują susirgimą pasirodė po to, kai kovo viduryje vienoje Honkongo ligoninėje mirė JAV verslininkas. Šis žmogus lankėsi Kinijoje ir Vietname – po to šiose šalyse ir Honkonge susirgo ligoninių personalas. Yra manoma, kad virusas atsirado lapkričio mėnesį Pietų Kinijos Guangdongo provincijoje, o vasario mėnesį buvo […]
Nilo karštligė
Vakarų Nilo karštligė yra zoonozė (serga gyvūnai ir žmonės). Sukėlėjas(virusas) priklauso Flavivirusų šeimai. Virusas išskirtas 1937 m. Ugandoje (Afrika). Viruso rezervuaras- laikiniai paukščiai ir uodai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkandus infekuotiems uodams, kartais gali užsikrėsti per organų transplantaciją ar kraujo transfuziją ypač jei tai buvo atlikta užsienyje, tropinėse šalyse kur Nilo karštligės susirgimai registruojami. Paukščiai yra tarpiniai […]
Raupai (variola)
Raupai Raupai (lot. variola) – ūmi, labai užkrečiama, dažnai mirtina virusinė liga. Ligos požymiai – aukšta temperatūra, skausmas, ryški intoksikacija, papulinis – pustulinis bėrimas, paliekantis odoje duobėtus randus. Etiologija Raupus sukelia Poxviridae šeimos virusas Poxvirus variolae, viruso genomą sudaro dvigrandė linijinė DNR, virusas matomas net šviesiniu mikroskopu, turi sudėtingą struktūrą – dvi išorines membranas. Apvalkale […]
Rotavirusinė infekcija (roto virusas)
Rotavirusinė infekcija Rotavirusinė infekcija – ūmi virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti gastroenterito sindromu, trumpalaikiu karščiavimu. Etiologija RNR turintis virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Aptinkamas žmoguje ir dar 50 rūšių gyvūnų ir paukščių, bet ar nuo jų gali apsikrėsti žmogus, neaišku. Epidemiologija Kasmet pasaulyje serga apie 18 mln., Lietuvoje – 350 žmonių per metus, tačiau ne […]
Maras
MARAS Maras – sunki užkrečiama liga, sukeliama Yersinia pestis bakterijų (iki 1967 m. vadinta Pasteurella pestis). Ši liga, kaip manoma, žmonijos istorijoje sukėlė keletą epidemijų ar pandemijų. Sukėlėjai Marą sukelianti Yersinia pestis bakterija dažniausiai užkrečia graužikus – juodąsias ir rudąsias žiurkes. Maru žiurkės dažniausiai užsikrečia per blusas. Žmonės maru užsikrečia per blusų įkandimus, fizinį kontaktą […]
Paukščių gripas H5N1
Paukščių gripas yra laukinių ir naminių paukščių liga, kurią sukelia A tipo virusai. Tačiau jais gali būti infektuoti ir kiti gyvūnai – kiaulės, arkliai, katės, nors jiems šios ligos požymiai nepastebimi. Retai, tačiau nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infektuotais paukščiais ar gyvūnais šia liga suserga ir žmonės. Beveik 100 atveju pasaulyje, daugiausiai Azijos šalyse, […]
Ispaniškasis gripas
Ispaniškasis gripas – ypač užkrečiama gripo epidemija, pareikalavusi nuo 25 iki 50 milijonų žmonių aukų. Ispaniškas gripas yra greičiausiai išplitusi ir daugiausia aukų pareikalavusi pandemija žmonijos istorijoje, aplenkusi marą ir AIDS. Epidemija plito 1918–1920 metais visame pasaulyje. Manoma, kad liga plisti pradėjo Kinijoje (1918 m.), kur iš ančių arba kiaulių persimetė žmonėms, nors patikimų duomenų […]
Ebola hemoraginė karštligė
Ebola hemoraginė karštligė Kokia tai liga? Ebola hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, kitų primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebola virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebola karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m. Sukėlėjas […]
Botulizmas
Botulizmas. Ligos pavadinimas kilęs iš žodžio botulus – dešra, nes buvo pastebėta, kad apsinuodijama pavalgius dešros. Vėliau paaiškėjo, kad apsinuodyti galima ir įvairiais konservais. Tai sunki maisto toksinė infekcija, galinti baigtis mirtimi.Sukėlėjas Clostridium botulinum – anaerobinė sporas sudaranti lazdelė, kuri besidaugindama išskiria labai stiprų egzotoksiną – nuodą, atsparų virškinimo sultims ir rūgštims, ilgai išsilaikantį maisto […]
Stafilokokinė infekcija
Stafilokokinė infekcija. Patogeniniai stafilokokai piene ir kituose maisto produktuose, kurių sudėtyje yra daug baltymų, cukraus ir krakmolo, gerai dauginasi 25-30°C temperatūroje, kambario temperatūroje dauginasi lėčiau, tačiau visais atvejais produkte kaupiasi didelei temperatūrai atsparūs endotoksinai (120°C temperatūroje suyra per 30 minučių). Į pieną stafilokokai gali patekti iš pūlinių žmonių odoje, gleivinėse, tonzilėse ar karvės tešmenyje. Pieną […]
Salmoneliozė
Salmonelės – judrios aerobinės lazdelės, kurios dauginasi mėsoje ir kituose produktuose kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Šiuo metu žinoma daugiau nei 1500 serologinių salmonelių tipų, Lietuvoje – dau¬giau kaip 80. Salmonelės gana ilgai išsilaiko vandenyje, piene, mėsoje, kiaušiniuose ir kituose maisto produktuose, tačiau gana greitai žūsta didelėje (60°C) temperatūroje. Jų endotoksinas termostabilus – mėsoje sunaikinamas […]
Utėlėtumas
Utėlės – parazitai, kurių plitimas priklauso nuo higienos reikalavimų nesilaikymo, dažnų kontaktų tarp žmonių, blogos vaikų priežiūros. Žmogaus utėlės gali būti trijų rūšių – gaivine, drabužinė ir kirkšninė. Gyvūnai šių parazitų neturi. Utėlės skiriasi dydžiu bei parazitavimo vieta.Gaivinęs utėlės minta krauju, kurį siurbia apie 10 kartų per dieną, patelės kasdien deda po 3-4 kiaušinėlius (glindas), […]
Rožė
Rožė yra streptokoko sukeliamas odos (rečiau – gleivinių) uždegimas, lydimas bendros organizmo intoksikacijos. Infekcijos židinio dažnai nustatyti nepavyksta; nuo ligonio užsikrečiama retai.Po 1-7 dienas trunkančio inkubacinio periodo staiga pradeda krėsti šaltis, ligonis karščiuoja, kartais kliedi, vemia, jam skauda galvą, silpna. Oda pažeistoje vietoje ryškiai parausta, patinsta, kartais tokios odos fone atsiranda skysčio ar pūlių prisipildžiusios […]
Dėmėtoji šiltinė
Dėmėtoji šiltinė – kraujo infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, tifinė būklė, kraujagyslių pažeidimas ir odos bėrimas smulkiomis taškinėmis kraujosruvomis. Ligą sukelia riketsijos, kurias perneša drabužinė utėlė. Vienintelis infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Labai priklauso nuo sanitarinių sąlygų. Šiuo metu dėmėtosios šiltinės atvejų Lietuvoje nepasitaiko.
Laimo liga
Laimo liga (Laimo boreliozė) – tai sunki sisteminė infekcinė liga, kurios metu pakenkiama oda, sąnariai, nervų sistema, širdis.Ligą sukelia spirocheta, aptinkama ligonių kraujyje. Užkratą perneša erkės, o infekcijos šaltinis gali būti stambūs žinduoliai, naminiai gyvūnai (šunys). Žmogus užsikrečia būdamas miškuose, soduose, dažniausiai pavasarį ir vasarą erkių aktyvumo periodu; kartais erkės įkandimo jis net nepastebi. Bore-lijos […]
Epideminis parotitas
Epideminis parotitas (kiaulytė) – viruso sukelta liga, pasireiškianti seilių liaukų uždegimu; liga gali pažeisti ir lytines liaukas bei kasą. Dažniausiai serga 5-15 metų vaikai. Epideminiu parotitu užsikrečiama oro-lašiniu būdu ir per seilėmis užterštus daiktus. Inkubacinis periodas 11-23 dienos. Liga prasideda bendru negalavimu, po to padidėja temperatūra iki 38-39° C, skauda galvą, patinsta paausiai, patinimui didėjant […]
Pūslelinės (herpes)
Pūslelinės – tai grupė virusinių infekcijų, kurių sukėlėjai yra herpes virusai. Ligų požymis – išbėrimas pūslytėmis. Tokius pažeidimus gali sukelti net kelios dešimtys virusų, tačiau šiuo metu geriausiai ištirti ir labiausiai paplitę 6 – dviejų štamų paprastojo herpeso virusai, juostinio herpeso ir vėjaraupių virusas, citomegalovirus, Epštein-Baro virusas ir paprastojo herpeso 6-asis virusas. Lietuvoje ir kitose […]
Gripas
Gripas – ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia trumpu karščiavimu, bendra toksikoze ir kvėpavimo organų uždegimu. Gripas dažniausiai plinta epidemijomis, kartais pandemijomis, liga pavojinga ne tik dideliu išplitimu, nuo jos (arba šios ligos komplikacijų) nemažai žmonių miršta.Gripą sukelia virusas, kurio dabar žinomi A, B ir C tipai. Gripo virusai neatsparūs – jautrūs dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spin¬duliams, […]