Gripas – ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia trumpu karščiavimu, bendra toksikoze ir kvėpavimo organų uždegimu. Gripas dažniausiai plinta epidemijomis, kartais pandemijomis, liga pavojinga ne tik dideliu išplitimu, nuo jos (arba šios ligos komplikacijų) nemažai žmonių miršta.
Gripą sukelia virusas, kurio dabar žinomi A, B ir C tipai. Gripo virusai neatsparūs – jautrūs dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spin¬duliams, greitai žūva jau 60°C temperatūroje. Virusui būdingas didelis kinta-mumas.
Infekcijos šaltinis – sergantys gripu žmonės, virusą gali nešioti ir sveikieji, ypač epidemijų metu. Užsikrečiama įkvėpus smulkių seilių lašelių, per ligonio seilėmis užterštus indus ir kitus daiktus (sergančiojo seilėse gausu virusų). Dažniausiai sergama šaltu drėgnu metų laiku, nes peršalus lengviau pažeidžiamas gleivinės epitelis. Persirgusieji įgyja imunitetą, kuris trunka apie l metus.
Gripo inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, po to staiga pradeda krėsti šaltis, temperatūra padidėja iki 39-40° C, skauda galvą, kaulus, raumenis, dažnai akis, vargina silpnumas, peršti gerkle, užgula nosį.
Antrą ligos dieną išryškėja kvėpavimo organų pakenkimo požymiai – sloga, kosulys. Kosulys ligos pradžioje būna sausas, vėliau atsiranda gleivingo, pūlingo sekreto. Gripas pažeidžia ne tik kvėpavimo organų gleivine, bet ir kraujagysles, todėl veidas ir akys būna paraudę, dažnai kraujuoja iš nosies. Gripui būdingas vegetacinės nervų sistemos pažeidimas, kuris pasireiškia širdies veiklos, kraujo cirkuliacijos pokyčiais (bradikardija, alpimai, kolapsas), prakaitavimu. Padidėjusi temperatūra būna 3-4 dienas (rečiau – 5-7), po to sunormalėja. Užsitęsęs karščiavimas paprastai kelia įtarimą, kad liga komplikuojasi arba sergama ne gripu. Gripui būdingos plaučių komplikacijos, sinusitas, miokarditas, encefalitas, neuritai. Komplikacijos dažniau būna kūdikiams, pagyvenusiems, nusilpusiems žmonėms, nesilaikantiems tinkamo režimo ligoniams.
Dauguma ligonių gydomi namuose, paprastai tik simptominėmis priemonėmis. Į ligonine guldomi sunkiai sergantys, besivystant komplikacijoms, ištikus toksiniam šokui.
Norint sustabdyti epidemiją, būtina kuo anksčiau izoliuoti ligonį namie, vengti kontaktų (draudžiama lankyti ligonius, didelio žmonių susibūrimo vietas). Epidemijų metu vaikų ugdymo ir įvairiose gydymo įstaigose gali būti skelbiamas karantinas.
Profilaktikai svarbus nespecifinis atsparumas (grūdinimasis, racionali mityba) peršalimų vengimas. Priešepideminiu laikotarpiu stengiamasi kuo daugiau žmonių paskiepyti nuo gripo.
