Vakarų Nilo karštligė yra zoonozė (serga gyvūnai ir žmonės). Sukėlėjas(virusas) priklauso Flavivirusų šeimai. Virusas išskirtas 1937 m. Ugandoje (Afrika). Viruso rezervuaras- laikiniai paukščiai ir uodai. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkandus infekuotiems uodams, kartais gali užsikrėsti per organų transplantaciją ar kraujo transfuziją ypač jei tai buvo atlikta užsienyje, tropinėse šalyse kur Nilo karštligės susirgimai registruojami. Paukščiai yra tarpiniai šeimininkai, leidžiantis virusui plisti per uodus, dažniausiai Culex, kurių yra Lietuvoje.
Vakarų Nilo karštligės inkubacinis periodas nuo 2 iki14 dienų. Daugeliui užsikrėtusių asmenų nebūna jokių simptomų, 20 proc.- jaučia pavienius į gripą panašius lengvo gripo simptomus ir mažiau nei 1 proc. išsivysto sunki ligos forma. Daugiausiai sunki ligos forma pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims.
Tropinio klimato šalyse šie susirgimai registruojami ištisus metus, o vidutinio klimato šalyse dažniausiai vasaros pabaigoje, rudenį.
Specifinio gydymo ir vakcinos nėra.
