Rožė yra streptokoko sukeliamas odos (rečiau – gleivinių) uždegimas, lydimas bendros organizmo intoksikacijos. Infekcijos židinio dažnai nustatyti nepavyksta; nuo ligonio užsikrečiama retai.
Po 1-7 dienas trunkančio inkubacinio periodo staiga pradeda krėsti šaltis, ligonis karščiuoja, kartais kliedi, vemia, jam skauda galvą, silpna. Oda pažeistoje vietoje ryškiai parausta, patinsta, kartais tokios odos fone atsiranda skysčio ar pūlių prisipildžiusios pūslių ar net nekrozės židinių (priklauso nuo ligos formos). Dažniausiai liga pažeidžia kojų, veido odą (gali ir labiau išplisti). Rožė linkusi recidyvuoti, nes nesusidaro imunitetas. Kartojantis rožei, reikia ieškoti infekcijos židinių, stengtis didinti organizmo reaktyvumą, vengti traumų, terminių odos pakitimų.
