Ditel

Salmoneliozė

Salmonelės – judrios aerobinės lazdelės, kurios dauginasi mėsoje ir kituose produktuose kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Šiuo metu žinoma daugiau nei 1500 serologinių salmonelių tipų, Lietuvoje – dau¬giau kaip 80. Salmonelės gana ilgai išsilaiko vandenyje, piene, mėsoje, kiaušiniuose ir kituose maisto produktuose, tačiau gana greitai žūsta didelėje (60°C) temperatūroje. Jų endotoksinas termostabilus – mėsoje sunaikinamas tik verdant ją 2 valandas. Žemesnėje nei 6°C temperatūroje salmonelės išgyvena kelis mėnesius, šaldytuose atitirpintuose produktuose jos atgauna aktyvumą ir gali tuoj pat daugintis.
Salmonelės yra patogeniškos arba santykinai patogeniškos gyvūnams ir žmogui. Svarbiausias salmoneliozių infekcijos šaltinis yra naminiai gyvuliai (galvijai, kiaulės, šunys, katės) ir paukščiai, taip pat žuvys, graužikai. Salmo¬neliu dažnai randama sergančių ir sveikų galvijų, kiaulių ir paukščių, kurie dažnai užsikrečia per kombinuotus pašarus, pagamintus iš mėsos atliekų, kaulų ir žuvies miltų, žarnyne. Dažniausiai užsikrečiama valgant sergančių (paskerstų „iš reikalo”) gyvulių mėsą, tačiau salmonelės dauginasi ir netinkamai laikomoje neatšaldytoje skerdienoje, jeigu ji užteršta (prapjovus vidaus organus) išmatomis, šlapimu ar tulžimi, laikant kartu ligotų ir sveikų gyvulių skerdieną arba laikant mėsą (ne šaldytuve) patalpoje, kurioje yra graužikų ir musių. Epidemiologiniu požiūriu pavojingi ir netinkamai paruošti maisto produktai – blogai iškepti žuvies, mėsos gaminiai, rūkyta paukštiena, patiekalai, kuriuose yra žalių kiaušinių (kremai, glajai ir kt.). Pastaraisiais metais dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per vištieną, kiaušinius ir jų produktus. Vartojimui paruošti maisto produktai gali būti užteršti salmonelėmis per įrankius (peilius, mėsmales, pjaustymo lenteles ir kt.), jeigu jie buvo naudoti apdorojant žalius maisto produktus.
Infekcijos šaltiniu gali būti ir persirge ar sveiki salmoneliu nešiotojai, ypač jeigu jie dirba skerdykloje arba pieno, mėsos ir įvairių kulinarinių gaminių parduotuvėje. Mamos, nesilaikydamos asmens higienos taisyklių, gali užkrėsti savo kūdikius, kurie labai imlūs salmoneliozei ir serga sunkiau negu suaugusieji.
Inkubacinis periodas trumpas – 6-30 vai. Liga prasideda pykinimu, galvos skausmu, karščiavimu (temperatūra iki 39°C), skausmu epigastriume, ligonis pradeda vemti, viduriuoti. Per 2-3 dienas sunormalėja temperatūra, po kelių dienų susitvarko viduriai – ligonis pasveiksta. Sunkiais atvejais labai gausiai viduriuojama, ryški toksikozė, sutrinka vandens ir elektrolitų balansas, organizmas išsenka, sutrinka širdies, inkstų ir kt. organų funkcija (būklė primena cholera). Gana dažnai salmonelioze serga maži vaikai. Nepakankamai gerai juos izoliavus ir vėlai diagnozavus ligą, gali išsivystyti antibiotikams atsparūs salmonelių tipai, kurie, esant netinkamoms sanitarinėms sąlygoms, gali tapti pavojinga hospitaline infekcija.
Įtarus salmoneline toksinę infekciją, reikia išsiaiškinti, koks maisto produktas buvo užterštas salmonelėmis, ir kitų šį produktą valgiusiu žmonių būklę (jei įmanoma), o norint patvirtinti diagnozę, atliekami bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai. Svarbu kuo skubiau pašalinti iš virškinimo trakto užterštą maistą (skrandis plaunamas šiltu vandeniu, žarnynas išvalomas magnio sul¬fatu, daroma valomoji klizma) ir atstatyti sutrikusias organizmo funkcijas. Antibiotikai skiriami tik norint išgydyti sepsines ligos formas.
Profilaktika. Būtina vykdyti veterinarinę gyvulių kontrolę, skerdžiant gyvulius, apdorojant, sandėliuojant ir transportuojant skerdieną reikia laikytis sanitarinių reikalavimų. Saugoti termiškai apdorotus produktus, kad neužsikrėstų salmonelėmis. Šeimininkės ir kulinarijos darbuotojai turi gerai žinoti maisto ruošimo ir saugojimo taisykles. Salmonelių nešiotojams neleidžiama dirbti kulinarijos, pieno produktų parduotuvėse ir vaikų įstaigose.