Helmintozė
Kirmėlinės ligos (helmintozės) Helmintozėmis vadinama parazitinių kirmėlių arba jų lervų invazija į žmonių organizmą. Žinoma apie 250 rūšių helmintų – žmogaus parazitų, kurie pagal morfologiją (formas ir sandarą) skirstomi į apvaliąsias kirmėles, kaspinuočius ir siurbikus, o pagal epidemiologines savybes – į geohelmintus (jų kiaušinėliai subręsta aplinkoje, dirvožemyje, pvz., askarides, plaukagalviai), biohelmintus (galutinis šeimininkas yra žmogus, […]
Cholera
CholeraSeptintoji choleros pandemija, prasidėjusi Celebeso regione 1960 m., išplito į Afriką, o 1991 m. – į Lotynų Ameriką. Iki 2002 m. visa Lotynų Amerika, išskyrus Paragvajų ir Urugvajų, buvo užkrėsta. Cholera atogrąžų šalyse yra pavojinga liga, mirštamumas siekia net 10 proc. Nuo 1992 m. naujas V. cholerae biotipas, <non01> (0139, Bengal), plinta nuo Indijos per […]
Enterobiozė
Enterobiozės sukėlėjas yra spalinė, kurios patinėlis 2-3 mm, o patelė 10-12 mm ilgio kirmėlė, parazituojanti apatinėje plonojo žarnyno ir viršutinėje storojo žarnyno dalyje. Apvaisintos patelės naktį iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir odos raukšlėse deda kiaušinėlius, kurie per 6-10 val. virsta lervomis, o, patekusios per buną į žmogaus virškinamąjį traktą, lervos virsta kirmėlėmis ir per 2 […]
Geltonasis drugys
Geltonasis drugys (GD) – arbovirusinė infekcija, priskiriama ypač pavojingų ligų grupei. GD užsikrečiama atogrąžų miškuose, miestuose ir kaimuose. Šios ligos sukėlėjus perneša moskitai Aedes aegypti ir Haemagogus mosquitos. Pietų Amerikoje GD tebėra labai pavojingas žmonėms, besilankantiems miškuose. Pastaruoju metu galimas šios infekcijos protrūkis gyvenvietėse ir miestuose. Subsacharinėje Afrikoje Aedes aegypti aptinkama džiunglėse ir miestuose. Realiai […]
Askaridozė
Askaridozės sukėlėjas – 15-40 cm ilgio apvaliosios kirmėlės, parazituojančios plonojoje žarnoje. Patelė per dieną padeda apie 240000 kiaušinėlių, kurie nesubrendę su išmatomis patenka į aplinką. Dirvoje, kurios temperatūra yra nuo 12 iki 25°C ir pakanka drėgmės bei deguonies, askaridžių kiaušinėliai subręsta ir dirvožemyje būna gyvybingi 7-10 metų. Palankiomis sąlygomis kiaušinėliams subręsti pakanka 14-16 dienų. Žmogus […]
Hepatitas A
Hepatito A (HA) virusas rastas 1973 m. Šiai ligai diagnozuoti naudojami anti-HAVIgM ir anti-HAVIgG testai. Žmogus yra vienintelis HA viruso šaltinis, užsikrečiantis per užterštą vandenį ir maistą. HA viruso infekcijos paplitimas priklauso nuo paciento amžiaus, socialinių ir ekonominių sąlygų. Besivystančiose šalyse visi vaikai iki 10 metų amžiaus natūraliai perserga HA, dažniausiai išryškėjantis besimptomei infekcijai (tik […]
Trichocefaliozė
Trichocefaliozė – tai plaukagalvio (2,5-5,5 cm ilgio kir¬mėlė) sukelta liga. Plonu kaip plaukas priekiniu galu parazitas įsiskverbia į plonosios žarnos gleivine ir net pogleivinį čiulpia šeimininko kraują, dirgindamas gleivine, įnešdamos antrine infekciją ir sukeldamos kraujavimą. Plaukagalviai gyvena apie 5 metus, kiaušinius deda žarnyne, o jie subręsta dirvožemyje per 25-30 dienų. Užsikrečiama vasarą (panašiai kaip askaridėmis). […]
Herpes virusas
Paprastasis herpes virusas (herpes simplex), vadinamas lūpų pūsleline. Jis pasireiškia lengvais bėrimais, kurie labai greitai virsta deginančiai skaudančiomis, šlapiuojančiomis žaizdelėmis ir opelėmis lūpų, burnos srityje. Neretai bėrimas išplinta ir kitose veido odos srityse. Pūslelinės simptomai pasireiškia staiga. Viruso pažeistoje vienoje ar keliose vietose pajuntamas diskomfortas, ima perštėti, liečiant juntami mazgeliai, patinimas. Metų laikų kaita, oro […]
Trichineliozė
Trichinelioze sukelia 2-4 mm ilgio biohelmintai. Patelės parazituoja plonojoje žarnoje, o jų lervos – raumenyse.Trichineliozės šaltiniai: šernai, lapės, vilkai, graužikai ir naminiai gyvuliai (kiaulės, šunys, katės). Šie gyvūnai užsikrečia suėdė kitus užsikrėtusius gyvūnus arba jų maisto. Žmogus suserga suvalgęs užkrėstos žalios, rūkytos arba nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, šernienos. Trichinelioze gali užsikrėsti grupė žmonių, valgiusių mėsos […]
Meningokokinė infekcija
Penkios meningokokų serogrupės (A,B,C,Y ir W135) sukelia meningokokinę infekciją. Meningokokai sveikų nešiotojų, kartais pacientų, sergančių faringitu, meningitu ar septicemija perduodami oro lašeliniu būdu. Meningokokinis meningitas yra kosmopolitinė liga, bet epidemijos reguliariai išryškėja Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Protrūkių metu gali siekti net 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Epidemijoms būdingas sezoniškumas, ypač pietų Sahel savanoje, kuomet […]
Gripas
Gripas – ūminė infekcinė liga, kuri pasireiškia trumpu karščiavimu, bendra toksikoze ir kvėpavimo organų uždegimu. Gripas dažniausiai plinta epidemijomis, kartais pandemijomis, liga pavojinga ne tik dideliu išplitimu, nuo jos (arba šios ligos komplikacijų) nemažai žmonių miršta.Gripą sukelia virusas, kurio dabar žinomi A, B ir C tipai. Gripo virusai neatsparūs – jautrūs dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spin¬duliams, […]
Pasiutligė
Pasiutligė – mirtina virusinė liga, kurios galima išvengti skiepijantis net po užsikrėtimo. Ši liga plačiai paplitusi visame pasaulyje. Su pasiutligės virusą pernešančiais gyvūnais galima susidurti visur, išskyrus Australiją, Bermudus, Karibus (išskyrus Kubą, Grenadą, Haitį, Porto Riką, Trinidadą ir Tobagą), Daniją, Ispaniją, Suomiją, Gibraltarą, Graikiją, Airiją, Islandiją, Japoniją, Maltą, Norvegiją, Naująją Zelandiją, Ramiojo vandenyno salas, Papua-Naująją […]
Pūslelinės (herpes)
Pūslelinės – tai grupė virusinių infekcijų, kurių sukėlėjai yra herpes virusai. Ligų požymis – išbėrimas pūslytėmis. Tokius pažeidimus gali sukelti net kelios dešimtys virusų, tačiau šiuo metu geriausiai ištirti ir labiausiai paplitę 6 – dviejų štamų paprastojo herpeso virusai, juostinio herpeso ir vėjaraupių virusas, citomegalovirus, Epštein-Baro virusas ir paprastojo herpeso 6-asis virusas. Lietuvoje ir kitose […]
Poliomielitas
Poliomielitą sukelia trys polioviruso tipai. Žmogus – vienintelis viruso rezervuaras. Virusas plinta alimentiniu būdu. Perdavimo būdai gali būti keli: asmuo asmeniui, perduodama su užkrėstu maistu, vandeniu. Ši liga yra dažna besivystančiose šalyse. Išsivysčiusiose šalyse 1975-1984 m. PSO užregistruoti 175 paralitinio poliomielito atvejai. Prancūzijoje 108 atvejai užregistruoti 1977-1990 m. 62 pacientai buvo nevakcinuoti, 10 atlikta nepilna […]
Epideminis parotitas
Epideminis parotitas (kiaulytė) – viruso sukelta liga, pasireiškianti seilių liaukų uždegimu; liga gali pažeisti ir lytines liaukas bei kasą. Dažniausiai serga 5-15 metų vaikai. Epideminiu parotitu užsikrečiama oro-lašiniu būdu ir per seilėmis užterštus daiktus. Inkubacinis periodas 11-23 dienos. Liga prasideda bendru negalavimu, po to padidėja temperatūra iki 38-39° C, skauda galvą, patinsta paausiai, patinimui didėjant […]
Stabligė
Stabligę sukelia Clostridium tetani, į organizmą patenkanti per odos pažeidimus. Tai plačiai paplitusi ir visur sutinkama liga. Keliautojų sergamumas stablige nėra žinomas. Sudėtingas ligos gydymas arklio serumu sukelia įvairių nepageidaujamų reiškinių. 1989 m. Europoje PSO užregistruota daugiau nei 500 stabligės atvejų. Svarbu tai, jog didelė dalis keliautojų neturi apsaugančių antikūnų nuo stabligės.Epidemiologinės studijos duomenimis, JAV […]
Laimo liga
Laimo liga (Laimo boreliozė) – tai sunki sisteminė infekcinė liga, kurios metu pakenkiama oda, sąnariai, nervų sistema, širdis.Ligą sukelia spirocheta, aptinkama ligonių kraujyje. Užkratą perneša erkės, o infekcijos šaltinis gali būti stambūs žinduoliai, naminiai gyvūnai (šunys). Žmogus užsikrečia būdamas miškuose, soduose, dažniausiai pavasarį ir vasarą erkių aktyvumo periodu; kartais erkės įkandimo jis net nepastebi. Bore-lijos […]
Tuberkuliozė
Tuberkuliozė (TBC) – tai vis aktualesnė sveikatos problema besivystančiose šalyse, ypač dėl išplitusios AIDS pandemijos. TBC sukelia Mycobacterium tuberculosis, kurią kitiems perduoda aktyvią, ligos forma sergantys asmenys oro lašeliniu būdu. Kitas ligos plitimo būdas – per karvės pieną. Taip plinta Mycobacterium bovis. Rizika užsikrėsti keliaujant ar būnant endeminėse zonose yra maža. Nustatyta, jog tarp ne […]
Dėmėtoji šiltinė
Dėmėtoji šiltinė – kraujo infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, tifinė būklė, kraujagyslių pažeidimas ir odos bėrimas smulkiomis taškinėmis kraujosruvomis. Ligą sukelia riketsijos, kurias perneša drabužinė utėlė. Vienintelis infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Labai priklauso nuo sanitarinių sąlygų. Šiuo metu dėmėtosios šiltinės atvejų Lietuvoje nepasitaiko.
Vidurių šiltinė
Vidurių šiltinė – sisteminė bakterinė infekcija, kurios sukėlėjas yra Salmonella enterica. Infekcinės ligos sunkumo laipsnis priklauso nuo paciento virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių bei neurologinių komplikacijų. Infekcijos šaltinis – žmogus. Ligos sukėlėjas perduodamas tiesiogiai ar netiesiogiai kontaktuojant su lėtiniu Salmonella enterica nešiotoju ar ligoniu. Vidurių šiltinė yra kosmopolitinė liga, labiausiai paplitusi vargingiausiose šalyse dėl asmens […]
Virusinis hepatitas B
Virusinis hepatitas BHepatito B virusas (HBV) šiuo metu plačiai paplitęs visame pasaulyje. Nustatyta, jog daugiau nei du bilijonai asmenų yra infekuoti HBV. 300 mln. gyventojų yra lėtiniai HBsAg nešiotojai ir gyvos HBV formos rezervuarai. Geografinis pasiskirstymas nevienalytis. PSO išskiria tris zonas priklausomai nuo lėtinių HBsAg nešiotojų lygmens:– mažo endemiškumo sritys (<2 proc. HBsAg nešiotojų) – […]
Sepsis (Sepsinė infekcija)
Sepsis – infekcinis procesas, kai vyrauja klinikinis morfologinis sindromas, pasireiškiantis mikroorganizmams iš kraujo patekus į organus, čia dauginantis ir vėl kartotinai patekus į kraują. Tai nėra nozologinis vienetas, tik tam tikra įvairių infekcijų raidos forma. Priežastys: spesinę eiga įgyja vietinės bakterinės arba mikozinės infekcijos. Sukelia stafilokokai, streptokokai ar kitos gramneig. bakterijos. Gramneigiamų lazdelių sukeltų infekcijų […]
AIDS (ŽIV)
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas – tai virusų grupė, kuri perduodama apsikeičiant kūno skysčiais. ŽIV tiesiogiai nenužudo; jis nužudo suardydamas savo šeimininko imuninę sistemą ir tuo pačiu sudaro sąlygas ligas sukeliantiems mikrobams paplisti organizme. Nepažeistą imuninę sistemą turintys individai paprastai patys apsigina nuo grybelinių infekcijų, bakterijų ir netgi išsigimusių kūno ląstelių. Infekuoti ŽIV to padaryti […]
Maliarija
Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) (intermituojanti karštinė) )- tai kraujo pirmuoninė invazija, pasireiškianti: reguliariai pasikartojančiais drugio priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu ir hemolizine anemija. Tai transmisinė kraujo infekcija, kurią perduoda nariuotakojai (uodai, blusos). 1880m. Laveranas Tunise surado žmogaus kraujuje pirmuonį. Plazmodijus – kraujo parazitas, Hemosporidijų klasės pirmuonis. Dažant Gimzos būdu, jo citiplazma žydra, […]