Gudručio vaistinė

Meningokokinė infekcija

Penkios meningokokų serogrupės (A,B,C,Y ir W135) sukelia meningokokinę infekciją. Meningokokai sveikų nešiotojų, kartais pacientų, sergančių faringitu, meningitu ar septicemija perduodami oro lašeliniu būdu. Meningokokinis meningitas yra kosmopolitinė liga, bet epidemijos reguliariai išryškėja Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Protrūkių metu gali siekti net 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Epidemijoms būdingas sezoniškumas, ypač pietų Sahel savanoje, kuomet infekcijos protrūkis būna „sausuoju periodu” ir plinta iš rytų į vakarus. Lokalios, regioninės bei vietinės epidemijos taip pat būdingos šiai infekcijai. Infekcijos įtaka keliautojams galutinai nežinoma. Nustatyti pavieniai atvejai, kuomet asmuo lankėsi tokiose endeminėse srityse šalyse, kaip Nepalas. Infekcijos protrūkiai dažni tarp piligrimų, keliaujančių į Saudo Arabiją. 2000 m. užregistruotas 51 susirgimo atvejis ir 8 mirtys, 2002 m. susirgo 33 žmonės, iš kurių mirė 9. Piligrimams siūloma skiepytis keturvalente vakcina (prieš A, C, Y, W135 serogrupes).

Vakcina nuo meningokokinės infekcijos

Meningokokine infekcija galima užsikrėsti artimo kontakto metu su infekuotu asmeniu endeminėse zonose ar regionuose, kur yra epidemija. Epidemijos galimos bet kurioje šalyje, bet dažniausiai jo būdingos tropikų šalims, Subsacharinei Afrikai.
Sukurta įvairių vakcinų. Dvivalentės (A, C) polisacharidų vakcinos vartojamos jau 20 metų. Meningokokinė A ir C vakcinos yra pagamintos iš A ir C meningokokų polisacharidų, gautų iš Neisseria meningitidis. Į keturvalentės (A, C, Y, W135) vakcinos sudėtį įeina dar dviejų papildomų serotipų polisacharidai. Švirkščiama į paodį ar į raumenis, papildoma dozė skiriama po 3-5 metų. Vakcina gerai toleruojama, aukšto imunogeniškumo, pakankamas antikūnų kiekis 90 proc. ir daugiau pacientų.
Visgi šios vakcinos užtikrina trumpalaikę apsaugą, jos yra neefektyvios iki 2 metų amžiaus, papildomai vakcinuojant susidaro mažesnis imunitetas nei po pirmosios dozės.
Sukūrus meningokokinę C grupės konjuguotą vakciną, iškilo klausymas, kurią vakciną skirti asmenims, priklausantiems rizikos grupei. Konjuguotos vakcinos yra pranašesnės už polisacharidines. Jos sukelia didesnę prieškapsulinių ir baktericidinių antikūnų gamybą, nuo T ląstelių priklausomą informacijos saugojimą. Atsakas pakartotinei vakcinos dozei nesumažėja. Kai kurie autoriai siūlo pirma skirti konjuguotos vakcinos dozę, o po 1 mėnesio – nekonjuguotos polisacharidinės vakcinos dozę.
Vakcina apsaugo suaugusiuosius ir vaikus nuo 2 metų amžiaus praėjus 10 dienų nuo pirmosios vakcinos dozės sušvirkštus maždaug 4 metus. Tarp vaikų iki 2 metų amžiaus vakcina efektyvi ir apsaugo nuo serotipo A, nuo 3 mėnesių amžiaus – ir nuo serotipo B.
Skiepai privalomi keliaujantiems į Meką nuo 1987 m. epidemijos. Vakcina paskiriama 10 dienų prieš išskrendant ir galioja 2 metus. Vakcina rekomenduojama emigrantams ar keliaujantiems į infekuotas sritis (amžius nuo 1-30 metų) ir gresiančių epidemijų sezono metu (sausį-gegužę) Afrikoje.