Daug žmonių, dažniausiai pagyvenusių, kenčia nuo nevalingo šlapinimosi. Tai vadinama šlapimo pūslės silpnumu . Gydytojai- tai vadina inkontinencija. Inkontinencija yra labiau paplitusi vyresniame amžiuje, kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus, skundžiasi šlapimo nelaikymu. Tarp moterų ši problema pasitaiko dažniau. Beveik kas antra moteris nuo 20 iki 50 metų susiduria su nevalingu šlapimo ištekėjimu. Taigi, šlapimo nelaikymas – ne retenybė, kuris gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Šlapimo nelaikymas stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą. Keblių situacijų baimė bei gėda dėl prarastos gebos kontroliuoti šlapimo pūslę dažnai priverčia pacientą vengti ir bendrauti su kitais žmonėmis. To pasekmė – vis didesnė izoliacija, vienatvė ir gana dažna depresija.
Padėtį sunkina tai, kad šlapimo nelaikymo tema ligi šiol tebėra tabu. Apie ją dažniausiai nepranešama net šeimos gydytojui, nors ši liga sunkia našta užgriūva žmogų, Dažnai sergantieji laiko tai normaliu senatvės reiškiniu, su kuriuo taikosi.
Visgi, šlapimo nelaikymas seniai nėra likimo bausmė, kurią reikia nuolat priimti. Šiandien yra veiksmingų gydymo priemonių, galinčių pagerinti sergančiojo situaciją.
Tačiau galima pagelbėti tik tuo atveju, kai dėl inkontinencijos netylima, kai suvokiama, kad tai liga, kuri, kaip bet kuri kita liga, gali būti diagnozuojama ir gydoma. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo didesnė sėkmės tikimybė.
Kas sukelia šlapimo nelaikymą?
Ankstyvoje vaikystėje žmogus išmoksta valingai reguliuoti šlapimo pūslės ištuštinimą (lotyniškai mictio). Tam reikalingas sudėtingas koordinacijos mechanizmas, valdantis darnią šlapimo pūslės, šlaplės, išangės užtvarinių raumenų sistemos bei nervų sistemos veiklą. Nekontroliuojamą šlapimo tekėjimą gali sukelti, pvz. nusilpę dubens dugno raumenys, per silpnai susitraukianti arba nebesusitraukianti šlapimo pūslė, už šlapimo pūslės esanti obstrukcija, iš dalies ar visiškai sutrikęs nervų impulsų sklidimas iš šlapimo pūslės, nugaros ar galvos smegenų.
Šiuos funkcijų sutrikimus sukelia pačios įvairiausios priežastys, pvz. šlapimo takų infekcijos, dubens dugno raumenų suglebimas, prostatos padidėjimas, degeneraciniai smegenų pokyčiai, medžiagų apykaitos sutrikimas, nugaros smegenų pažeidimas, vaistų poveikis ir t.t. Todėl galima teigti, kad šlapimo nelaikymas yra pagrindinės ligos, kurią būtina gydyti, simptomas. Taigi, nuomonė, kad šlapimo nelaikymas nekelia pavojaus, yra neteisinga.
Šlapimo nelaikymas, priklausomai nuo jį sukeliančių priežasčių skirstomas į įvairias formas, lemiančias skiriamą gydymą.
