Avene

Šlapimo nelaikymas ir odos pažeidimai

šlapimo nelaikymas

Vyresniems pacientams, esant šlapimo nelaikymui,  odos pažeidimai atsiranda daug greičiau, kyla infekcijos pavojus, atsiranda pragulų rizika. Dažniausiai pažeidžiama tarpvietės oda, riziką didina prasta odos higiena. Šlapimo nelaikantiems pacientams svarbu ne tik parinkti tinkamiausias šlapimą sugeriančias priemones, bet ir užtikrinti gerą odos, ypač tarpvietės, priežiūrą.

Tarpvietės odos pažeidimas

Sauskelnes dėvinčių, šlapimo nelaikančių asmenų oda nuolat kontaktuoja su odą dirginančiu šlapimu ir/ar išmatomis. Šlapimo nelaikymas gali pažeisti odos epidermio apsauginį sluoksnį ir sukelti tarpvietės odos pažeidimą.

Pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys odos apsauginę funkciją yra nuolatinė drėgmė dėl šlapimo nelaikymo ir padidėjusi odos temperatūra. Dėvint orui nelaidžias sauskelnes, viduje gali susidaryti šilumos efektas ir kondensuotis drėgmė. Dažnai valant odą įprastinėmis priemonėmis (muilu, vandeniu) dar labiau pažeidžiamas odos apsauginis sluoksnis.

Vyresnio amžiaus žmonėms dėl amžinių pakitimų odos pažeidimo rizika didesnė dėka plonesnio odos epidermio ir sumažėjusios odos lipidų gamybos. Odos paviršių gali pažeisti šlapimas, išmatos ir dažnas valymas. Išmatų nelaikymas yra daug pavojingesnis nei šlapimo nelaikymas, nes išmatose esantys mikroorganizma ir žarnų fermentai aktyvuojasi šarminėje aplinkoje, todėl odos pažeidimai atsiranda daug greičiau.

Dažniausi odos pažeidimo tipai ir pažeistos odos priežiūros ypatumai

Dažniausi tarpvietės pažeidimo tipai yra dermatitas dėl dirginimo, grybelinis dermatitas ir paviršinis odos pažeidimas dėl trinties (pragulos), kiti mažiau įprasti pažeidimo tipai – alerginis kontaktinis dermatitas ar egzema.

Dermatitas dėl dirginimo atsiranda dėl pirminio epidermio ląstelių pažeidimo, atsirandančio dėl ilgalaikio dirginimo šlapimu. Ilgalaikis dirginimas šlapimu/išmatomis sukelia uždegiminę reakciją odoje, kuri pasireiškia paraudimu, patinimu, procesui užsitęsus uždegimas stiprėja, prasideda epidermio erozija bei šlapiavimas.

Odos priežiūros ypatumai:

  • Odos valymas specialiomis priemonėmis
  • Odos drėkinimas ir apsauga
  • Priemonės: drėkinamieji-apsauginiai tepalai su cinko oksidu, kuris užteptas ant odos paviršiaus sudaro vandeniui ir teršalams atsparų sluoksnį (plėvelę)

Grybelinis dermatitas išsivysto tada, kai mieliagrybis Candida albicans įsiskverbia į vidinį epidermį. Charakteringi odos pakitimai: dėmėtas išbėrimas, susijungiantis centre su ryškiais pakitimais kraštuose, pažeista vieta yra paraudusi ir skausminga.

Odos priežiūros ypatumai:

  • Odos valymas specialiomis priemonėmis
  • Odos drėkinimas ir apsauga
  • Grybeliniam dermatitui gydyti skiriami priešgrybeliniai preparatai.

Odos pažeidimas dėl trinties (pragulos) atsiranda, kai oda veikiam išorinės trinties jėgos, pvz. plaunant paciento odos paviršių, pacientui judant ar slystant lovoje patalyne. Jautriausios vietos: sėdmenys, klubų gumburai ir kryžkaulio sritis.

Odos priežiūros ypatumai:

  • Odos valymas specialiomis priemonėmis
  • Odos drėkinimas ir apsauga
  • Trinties sukelti odos pažeidimas geriausiai gydomi mažinant trinties jėgą ir uždedant apsauginį tvarstį (hidrokoloidinę plėvelę) ant pažeistos vietos, taip pat ir naudojant kitas priemones pragulų profilaktikai ir gydymui.

Tarpvietės odos priežiūros ypatumai

Odos priežiūros tikslas – užkirsti kelią tarpvietės dermatito atsiradimui ir atstatyti tarpvietės odos vientisumą bei apsaugoti nuo galimų naujų odos pažeidimų. Moksliniai darbai apie “vystyklų dermatitą”, pateikti pediatrinėje literatūroje, 2001 metais buvo pritaikyti suaugusiems žmonėms. Suaugusių, ypač vyresnio amžiaus, pacientų priežiūra turi specifinių ypatumų, todėl dabartinės odos priežiūros rekomendacijos yra grįstos sveikos odos charakteristikos žiniomis, tarpvietės dermatito atsiradimo mechanizmo supratimu ir žiniomis apie specialias priemones, rekomenduojamas tarpvietės odos priežiūrai.

Pagrindiniai efektyvios priežiūros būdai yra švelnus valymas, drėkinamųjų priemonių naudojimas, atstatančių odos drėgnumą ir elastingumą bei odos apsauga naudojant apsaugines–barjerines priemones.

Kokias priemonės rekomenduojamos ir kaip naudoti?

Valomosios priemonės (valikliai, losjonai, putos)

  • Tikslas – nuvalyti odą, pašalinti dirgiklius ir mikroorganizmus.
  • Naudojimas. Valomosios priemonės turėtų būti rūgštesnio pH, valančios dirgiklius nuo odos paviršiaus su mažiausia mechanine jėga. Kai kurie valikliai turi antimikrobinių savybių. Gali būti nuplaunamos ir nenuplaunamos.
  • Patarimai. Odos “šveitimas” yra kenksmingas. Odos valymui nenaudoti muilo ir šiurkštaus  audinio. Naudoti bekvapes valymo priemones.

Drėkinamosios priemonės (kremai, losjonai)

  • Tikslas – drėkinti odą.
  • Naudojimas. Pagrindinės priemonės yra drėkinamieji kremai ir losjonai (sudėtis – mineralinis aliejus, lanolinas, alijošius, migdolų aliejus) ir humektantai (propilenas, glicerinas , d-pantenolis) tepamos ant odos ją gerai nuvalius.
  • Patarimai. Pastoviai naudojant minkštinamąsias – drėkinamąsias priemones galima padidinti odos natūralų atsparumą dirgikliams ir patogenams.

Apsauginiai barjeriniai tepalai

  • Tikslas – apsaugoti odą nuo dirgiklių, drėkinti ją, sudaryti apsauginį sluoksnį nuo dirgiklių.
  • Naudojimas. Gali būti dvi pagrindinės priemonių kategorijos: elastingumo suteikiančios permatomos plėvelės, žinomos kaip odos hermetikai ir riebūs kremai ar tepalai su vazelinu, cinko oksidu, dimetikonu, ar šių produktų mišinys. Naudojama kaip papildoma apsauginė odos priemonė, tepama po odos valymo ir drėkinimo.
  • Patarimai. Dimetikono pagrindu sukurti produktai sudaro barjerinę plėvelę, kuri nėra riebi, ją lengva užtepti ir nuvalyti, šis tepalas ne toks efektyvus, jei pacientas nelaiko skystų išmatų. Tepalai su cinko oksidu yra klampesni, tirštesni, juos sunkiau užtepti ar nuvalyti, tačiau jie geriau apsaugo nuo skystų išmatų dirginimo.

Svarbu: odos higiena atliekama

TAIP PAT SKAITYKITE