Europoje ir Pasaulyje pastebėta ypatinga vakcinos svarba vykdant profilaktiką nuo užkrečiamųjų ligų. Skiepai yra pakankamai saugi priemonė, padedanti išvengti sunkių susirgimų ar jų komplikacijų. Vakcinų pagalba sukuriamas imunitetas konkrečioms užkrečiamosioms ligoms. Vakcinos žmogaus organizme sukelia panašų imuninį atsaką kaip ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai. Pasiskiepijus, kaip ir persirgus užkrečiamąja liga, susiformuoja imunitetas, o žmogus nepatiria ligos arba komplikacijų.
Siekiant valdyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, didinant skiepijimo saugumą, veiksmingumą ir prieinamumą bei garantuojant skiepijimą kokybiškomis vakcinomis, 2013 m. parengta Nacionalinė imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė imunoprofilaktikos programa). Nauja programa parengta atsižvelgiant į PSO Pasaulio imunizacijos viziją ir strategiją 2006–2015 m., priimtą 48-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos 2005 m. gegužės 25 d. rezoliuciją, PSO vakcinacijos veiksmų planą 2011–2020 m., priimtą Pasaulio sveikatos asamblėjos 2012 m. gegužės mėn., taip pat į Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, kontrolę ir profilaktiką, nuostatas.
Imunizacija atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus“. Valstybė garantuoja kiekvienam vaikui skiepus, numatytus Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, tuo valdydama užkrečiamąsias ligas bei užtikrindama apsaugą paskiepytajam. Valstybės lėšomis naujagimiai, kūdikiai ir vaikai nemokamai skiepijami tymų, raudonukės, epideminio parotito, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, hepatito B ir tuberkuliozės vakcinomis. Dauguma šių susirgimų komplikacijos baigiasi meningitais, encefalitais, paralyžiais ir mirtimi.
Remiantis PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytų skaičius yra ne mažesnis kaip 95 proc. Toks rodiklis padeda užkirsti kelią sergamumui ir mirtingumui nuo ligų, kurios gali būti valdomos vakcinomis.
Visa informacija (spausti čia) (351.5 kb)
[1] Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, „Skiepijimų apimtys išaugo, sergamumas sumažėjo“, straipsnis 2010 12 08, http://sena.sam.lt/lt/main/news?id=51.
[2] LRSAM įsakymas“ Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014-2018 m. programos patvirtinimo“, 2014 m. sausio 3 d., Nr. V-8, Vilnius.
[3] LRSAM įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus“, 2007 m. gruodžio 22 d. Nr. V-1066, Vilnius.
[4] Vaccine-Preventable Diseases and the Vaccines that Prevent Themhttp://health.transylvaniacounty.org/Child Health/Vaccine Preventable Diseases.pdf, 2014 balandžio 13 d.
[5] „Imunization and Vaccine Development Strategic Plan 2002-2005 South-East Asia Region“ 10-11 psl., http://www.searo.who.int/linkFiles/About_us_strategicplan.pdf.
[6] E. Yakusheva, L. Menshikova, G. Kuzmina, P. Demyanenko „Epidemiological Trends in Morbidity of Vaccine Preventable Diseases in the City of Severodvinsk“, EpiNorth 2010; 11:16-23.
