Pradedant naujuosius mokslo metus, kiekviena mokykla stengiasi atsinaujinti, pagal išgales pakeisti aplinką tiek mokyklos išorėje, tiek jos viduje, kad rugsėjį atėję pirmokai ar sugrįžę vyresnių klasių mokiniai nenusiviltų, o atrastų šviesias ir jaukias klases, naujus baldus ar kitokį mokyklinį inventorių. To siekia visa mokyklos bendruomenė, nes nori pateisinti ne tik vaikų, bet ir jų tėvelių lūkesčius. Juk tėvams ne mažiau rūpi, nei jų vaikams, kad jų pasirinkta mokykla būtų pati gražiausia ir geriausia, kad šioje mokykloje vaikas galėtų mokytis sveikoje aplinkoje, būti saugus ir gauti ne tik žinias, bet įgyti įgūdžius, kurie pravers tolimesniame vaiko gyvenime.
Mokykloje vaikai praleidžia didelę dienos dalį, todėl supanti aplinka turi būti palanki ne tik vaiko ugdymui, bet ir vystymuisi bei sveikatos gerinimui. Reikėtų galvoti ne tik apie vaiko veiklą pamokų metu, bet ir ką mokykla gali pasiūlyti popamokinėje veikloje.
Mokyklos kolektyvas turi parengti mokiniui skirtą darbo vietą taip, kad joje mokinys jaustųsi patogiai, saugiai ir sveikai, nes mokykloje sveikatą veikiančių veiksnių yra labai daug, tokių kaip mokyklos fizinė aplinka, mokymosi krūviai, maitinimas, apšvietimas ir daugelis kitų veiksnių su kuriais susipažinti praverstų ir mokinių tėveliams. Todėl norėtume tėvams priminti, kad jie taip pat atkreiptų dėmesį į šiuos mokyklinės aplinkos aspektus, kurie turėtų padėti vaikams per mokslo metus ilgiau išlikti darbingiems, nepervargti ir išsaugoti savo sveikatą.
Mokinio darbo vieta yra jo suolas, jis turi stovėti tinkamai apšviestoje vietoje ir tikti mokinio ūgiui. Vaikui pasirinkti tinkamą suolą gali patarti klasės auklėtoja arba tėveliai ir kartu pamokyti, kaip reikėtų pačiam pasirinkti, bei paaiškinti, kodėl to reikia, nes nuo to priklausys jo laikysena, eisena.
Siekiant bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinti mokinių sveikatos saugą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtinta higienos norma, skirta bendrojo lavinimo mokykloms.
Renovuojant mokyklas, higienos normos nuostatos padės specialistams atitinkamai įvertinti esamą padėtį ir leis kurti patogesnę, geresnę mokiniui ir mokytojui darbo vietos aplinką.
Higienos norma nustato mokyklos sklypo, jo aplinkos apželdinimo bei tvarkymo reikalavimus, kūno kultūros zonos parinkimą. Atkreipiamas dėmesys, kad prie šios normos yra patvirtintas Nuodingų augalų, draudžiamų sodinti mokyklos teritorijoje, sąrašas.
Didžiąją dienos dalį mokinys praleidžia uždaroje patalpoje. Todėl įrengti patogią darbo vietą mokiniui yra būtina. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 m2 mokymosi vieta, o mokymo kabinete, kuriame vykdomi laboratoriniai darbai, – 2,4 m2. Mokymo kabinetuose mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį. Tačiau kaip statyti stalus ir kėdes, sprendžia patys mokytojai, atsižvelgiant į pamokos organizavimo formą, svarbu laikytis atitinkamų atstumų ir palikti vietos laisvam praėjimui.
Taip pat šioje higienos normoje yra pateikti reikalavimai, kaip įrengti darbo vietą vaikams, turintiems negalią:
„Sutrikusios klausos mokinio stalas turi būti vienvietis ir stovėti priešais mokytojo stalą, kad mokinys galėtų matyti mokytojo veidą, kai jis kalba. Sutrikusios klausos mokiniai turi sėdėti prie vienviečių stalų, kurie (specialioje klasėje) sustatomi puslankiu prieš mokytojo stalą. Aklasis mokinys turi sėdėti prie vienviečio stalo, pritaikyto vadovėliams Brailio raštu pasidėti ir rašymo priemonėms laikyti”. „Mokykloje, kurioje mokosi silpnaregiai mokiniai, laiptai, turėklai, grindų danga, durų pakraščiai turi būti kontrastingos spalvos”.
Mokykloje visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi. Patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi, be plyšių, lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijos medžiagoms.
Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Vaiko akys vystosi iki 9–12 metų, todėl blogas apšvietimas gali greitai pažeisti regėjimo funkciją. Įrodyta, kad regėjimas itin pablogėja skaitant ar rašant nepakankamai apšviestoje aplinkoje. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lempos. Prie staklių ir prie siuvimo mašinų turi būti numatytas ir vietinis apšvietimas. Mokymo klasėse ir kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.
Mokyklai dirbant dviem pamainomis, 1 – 4, 10 ir 12 klasių mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje. Kai prasideda šildymo sezonas, oro temperatūra mokymo klasėse, kabinetuose turi būti 18–200 C.
Visose mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė.
Mokyklose vaikams turi būti prieinamas paprastas geriamas vanduo, įrengti čiaupai su karštu ir šaltu vandeniu ne tik prie tualetų, bet ir maitinimo įstaigų, taip pat laboratorinių ir demonstravimo stalų chemijos kabinetuose, sveikatos kabinetuose.
Tėveliai turi atkreipti dėmesį ir į tai, su kokia transporto priemone vaikai keliauja į mokyklą. Nes žinome, kad daugelį mokinių į mokyklą atveža mokykliniais autobusiukais. Reikia pasidomėti, kad mokiniai būtų vežami techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis. Vežiojimo tvarkaraštis turi būti optimalus, vežiojimo maršrutas ne tik patogus mokiniui, bet sudarytas taip, kad aplenktų pavojingus kelio ruožus, kuriuose avarijų skaičius yra didesnis.
Atkreipiant dėmesį į higienos normos reikalavimus, naujai statomų ir rekonstruojamų mokyklų sklype turi būti įrengtos vietos dviračiams laikyti, todėl tėvai, ketinantys į mokyklą išleisti vaiką su dviračiu, turi atkreipti į tai dėmesį bei pasirūpinti vaiko saugos priemonėmis (šalmu, atšvaitais, šviesą atspindinčia liemene).
Šiandien tėvams ir vaikams, renkantis ugdymo įstaigą, lemia ne tik atstumo kriterijus, bet ir daugelis kitų aspektų, glaudžiai susijusių su tolimesniu vaiko ugdymu ir vystymusi. Todėl Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai siūlytų tėveliams, prieš pasirenkant mokyklą, atsakyti sau į tokius klausimus:
– Ar aš noriu, kad mano vaikas būtų sveikas ir laimingas;
– Ar aš noriu, kad mano vaikas turėtų žinių apie sveikatą ir įgūdžių jos išsaugojimui;
– Ar aš noriu, kad mano vaikas mokytųsi sveikatai palankioje aplinkoje;
– Ar aš noriu, kad ugdymo įstaigoje būtų geras mikroklimatas, tarpusavio pasitikėjimas, draugiški santykiai.
– Ar aš noriu, kad mano vaikas turėtų žinių apie sveikatą ir įgūdžių jos išsaugojimui;
– Ar aš noriu, kad mano vaikas mokytųsi sveikatai palankioje aplinkoje;
– Ar aš noriu, kad ugdymo įstaigoje būtų geras mikroklimatas, tarpusavio pasitikėjimas, draugiški santykiai.
Jeigu jūs tikrai šito norite, siūlytumėm rinktis mokyklą, kuri yra sveikatą stiprinanti mokykla. Tai yra tokia mokykla, kurios visa bendruomenė, pasitelkdama veiklos partnerius, siekia stiprinti vaikų, mokytojų, tėvų ir kitų jos narių fizinę, protinę bei dvasinę sveikatą, kuriant sveikatai palankią fizinę ir psichosocialinę aplinką. Šiose mokyklose sveikatos temos integruotos į visą ugdymo procesą – dalykų pamokas ir popamokinę veiklą. Todėl rūpinimasis sveikata tampa įprastiniu reiškiniu ir įgauna nuolatinį procesą visą ugdymosi laikotarpį.
Ši veikla yra kryptinga ir vykdoma pagal parengtas tarpžinybinės (SAM ir ŠMM) Komisijos patvirtintas sveikatos stiprinimo programas.
Sveikatos ugdymas Sveikatą stiprinančiose mokyklose apima įvairias sveikatos sritis, tai: fizinį aktyvumą ir kūno kultūrą, sveiką mitybą, tabako, alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, nelaimingų atsitikimų, traumų, streso prevenciją, prievartos, patyčių prevenciją,rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymą, užkrečiamųjų ligų prevenciją, vartojimo kultūros ugdymą.
Kad sveikatą stiprinančios mokyklos yra ne tik patrauklios, įdomios, bet ir teikiančios naudą visai mokyklos bendruomenei, rodo atlikti tyrimai mūsų šalyje ir užsienyje.
Sveikatą stiprinančių mokyklų sėkmės įrodymai yra tokie:
- Gerėja mokytojų, vaikų, tėvų ir kitų mokyklos bendruomenės narių žinios ir įgūdžiai sveikatos klausimais;
- Sveikatos priežiūros specialistai ir mokytojai glaudžiai bendradarbiauja su mokiniais, jų tėvais;
- Daugiau mokinių dalyvauja popamokinėje sveikatos stiprinimo veikloje;
- Daugiau laiko skiriama fizinei veiklai;
- Vyresni mokiniai rečiau vartoja stiprius alkoholinius gėrimus;
- Formuojasi sveikesni mitybos įpročiai;
- Mokyklos turi nusistovėjusias sveikatos stiprinimo, sveikatos ugdymo tradicijas: rengia kasmetinius renginius, sveikatos dienas, įvairias iškylas, konkursus, fizinio aktyvumo renginius, parodas.
Sveikatą stiprinančios mokyklos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. Šių mokyklų bendruomenių nariai dalyvauja bendruose projektuose, konkursuose, mokymuose, konferencijose, aktyviai dalijasi gerąja patirtimi.
Taigi, kokią mokyklą Jūs renkatės? Mes patartumėm rinktis sveikatą stiprinančią mokyklą. Tačiau, gal būt, Jūs jau apsisprendę ir lankote mokyklą, kuri nėra sveikatą stiprinanti mokykla, bet norite, kad tokia ji būtų. Tuomet Jūsų vaikai ar Jūs patys galite inicijuoti jos kūrimą, apie savo pageidavimus informuodami mokyklos administraciją per visuotinus tėvų susirinkimus.
Sveikatą stiprinančių mokyklų yra beveik kiekvienoje savivaldybėje ir kasmet prie šio tinklo prisijungia vis daugiau šalies ugdymo įstaigų. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas priklauso „Mokyklos – europiečių sveikatai” tinklui. Šiuo metu tarptautiniame tinkle yra 46 šalys.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras linki, kad ir Jūsų mokykla, jei dar nėra, tai artimiausiu laiku taptų sveikatą stiprinančia mokykla. Juk sveikesni vaikai – sveikesnė bendruomenė, sveikesnė tautos ateitis.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Nijolė Paulauskienė
