Spalio 20 d. Liuksemburge Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai aptarė didžiausias Sąjungai kylančias grėsmes. Dienotvarkėje: „Islamo valstybės“ grėsmė ir karas Ukrainoje, tačiau bene daugiausiai dėmesio buvo skirta Ebolos viruso plitimo ir suvaldymo klausimams. Kaip visada diplomatijoje nuomonės, kaip geriausia kovoti su šia grėsme išsiskyrė, bet bent jau dėl vieno sutarta: krizė pasiekė kritinę ribą, todėl būtina reaguoti. Europa rodosi apsisprendė, o Lietuva?
„Grėsmė yra labai reali ir į ją būtina reaguoti. Galime tik dėkoti likimui, kad Lietuvos ši liga nepasiekė, bet tai nereiškia, kad turėtume sėdėti rankas sudėję. Turėtume mažų mažiausiai užsitikrinti bent jau patenkinamas itin pavojingų plintamų ligų aptikimo, sulaikymo ir gydymo sąlygas, deja kol kas matau, kad to neturime“, – teigia Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis.
Pasaulinė sveikatos organizacija nurodė, kad iki spalio 14-osios nuo hemoraginės karštligės jau mirė 4555 žmonės iš 9216 užregistruotų užsikrėtusiųjų septyniose šalyse. Nors Nigerijoje per 42 dienas nebuvo užfiksuotas nei vienas naujas ligos atvejis, kaip prognozuoja kai kurie ekspertai, Ebolos infekcija gali taip išplisti, kad gruodžio mėnesį kas savaitę bus fiksuojama iki 10 tūkst. naujų atvejų, o apie 70 proc. jų baigsis mirtimi. Prancūzija savaitgalį prisidėjo prie Belgijos, JAV, Didžiosios Britanijos bei Kanados ir pradėjo tikrinti oro bendrovių keleivius, ar šie neturi Ebolos viruso požymių.
„Aš ne kartą perspėjau mūsų Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtina vienaip ar kitaip reaguoti į Ebolos grėsmę. Vienos radijo laidos metu sveikatos viceministro Eriko Mačiūno buvau raminamas, kad Lietuva šiai grėsmei pasirengusi, tačiau iš karto po laidos prasidėjo įvairios pratybos, patikrinimai ir laboratorijų apžiūros, ko nebuvo iki tol. Gerai, kad bent jau kažkas pradėta daryti, bet bijau, kad to gali būti negana“, – nuogąstauja V. Mazuronis.
Nors sveikatos apsaugos politikai vis dar ramina, kad virusui šalis pasiruošusi, tačiau žiniasklaidoje pasirodė daug informacijos, kad iš tiesų nei viena infekcinė ligoninė iš esmės neturi modernių specialių palatų infekuotiems pacientams gydyti. Trūksta ir spec. drabužių – tik vienkartiniai, tokie, kokie naudojami gripo pandemijos atveju. „Sunku būtų rasti kitą šalį ES, kuri taip aplaidžiai žiūrėtų į tokius rimtus reikalus. Kol mūsų medikai su pavydu stebi kolegų ispanų turimą įrangą (ačiū Dievui, Ebola užsikrėtusi seselė, panašu, kad pasveiko), mūsų piliečių saugumas statomas ant vilties ir mažos tikimybės virusui pasiekti Lietuvą“, – teigia EP narys.
Šiuo metu Lietuvoje tik dvi ligoninės turi santykinai geras sąlygas pavojingoms ligoms gydyti: dvi palatos įrengtos Kauno klinikose, viena – Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje. Tačiau medikai pabrėžia, kad modernių palatų, su neigiamu slėgiu Lietuvoje nėra, nors visose civilizuotose valstybėse tokios seniausiai įrengtos. Specialių kostiumų, primenančių skafandrus, taip pat nėra nei vienoje ligoninėje.
„Džiugu, kad incidentas Kaune, kai iš Tuniso grįžusią susirgusią studentę greitosios medicinos pagalbos medikai nuvežė ne kur kitur, o į Infekcinių ligų skyrių baigėsi laimingai. Tai rodo, kad mūsų medikai pasirengę ir žino kaip reaguoti, bet rimčiau pasirūpinti saugumu tikrai nepakenks. Juolab, kad šiandien yra Ebolos grėsmė, o rytoj gali būti kita liga. Sėdėti ir laukti ligos, o po to skubiai ieškoti pinigų valstybės rezerve gali būti paprasčiausiai per vėlu“, – imtis kuo skubiausiai taisyti blogą infekcinių ligų gydymo įstaigų techninę būklę ragino V. Mazuronis.
Valentinas Mazuronis –Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto narys
Paulius Paulaitis
Atstovas spaudai
EP nario V. Mazuronio biuras
+37060489514
paulius.paulaitis@gmail.com
