Lietuvos darbuotojai tvirtina, esantys vis geriau informuoti apie saugos ir sveikatos pavojus darbe ir tiki, kad atsakingieji nelaimės atveju jais pasirūpins, tvirtina darbo saugos specialistai.
Pasak jų, tai atskleidė 36 Europos valstybėse Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros užsakymu atliktas tyrimas. Jo duomenimis, Lietuvoje tai, kad yra labai gerai informuoti apie saugos ir sveikatos pavojus, atsakė 24 proc. apklaustųjų, gana gerai informuoti – 48 proc. Į klausimą, kaip mano, ar pranešus atsakingam asmeniui apie saugos ir sveikatos problemą darbovietėje, bus į tai atsižvelgta, 52 proc. atsakė, kad tuo yra visiškai įsitikinę, 24 proc. – labiau įsitikinę, nei įsitikinę.
Tyrimo metu buvo apklausta apie 1000 Lietuvos piliečių, o pats tyrimas buvo atliekamas pernai spalio 25 – lapkričio 14 dienomis.
„Tendencijos yra gerėjančios ir nėra taip, kad vakar buvo kitaip, o šiandien geriau. (…) Jeigu mes šiandien turime rezultatus, kad daugiau negu pusės darbuotojų, kurie buvo apklausti, pasiūlymai dėl sveikatos ir saugos įvertinami įmonėje ir įgyvendinami, tai yra didžiulis rezultatas, nes prieš keletą metų, 3-5 metus, tokia situacija galėjo būti tik 10 proc. atvejų”, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis.
„Jeigu šiandien mes sakome, kad daugiau negu pusė darbuotojų (žino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus – BNS ), iš kurių 30 proc. sako, kad labai gerai žino darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, tai prieš keletą metų mes turėjome proporcijas visai kitokias: 30 proc. apskritai kažką girdėję, o kas gerai žino, tai tokių 10-20 proc.”, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos vadovas.
Spaudos konferencijoje buvo pristatyta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros rengiama kampanija, vyksianti dvejus metus, kuomet bus siekiama skatinti bendradarbiauti darbuotojus ir darbdavius saugos srityje.
„Norėtume, kad įmonės atkreiptų dėmesį į pagrindinę žinią, kad turime dirbti visi kartu, tikimės, kad išsiplėtos socialinis dialogas tarp darbuotojo ir darbdavio. Labai norisi gauti praktinių žinių iš įmonių, kad galėtume perduoti kitoms įmonėms”, – aiškino Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos vadovo, Lietuvoje kasmet nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukenčia nuo 2,5 iki 3 tūkst. žmonių, apie 200 žmonių žūsta arba praranda sveikatą apskritai.
Jo teigimu, Lietuvoje egzistuoja problema, kad per mažai yra fiksuojama „lengvų nelaimingų atsitikimų” – tokių atsitikimų, kuomet nėra nukentėjusiųjų ar sužalojimai yra nedideli. Be to, anot V. Mačiulaičio, nėra teisinga, kad aukščiausi bendrovių vadovai beveik nedalyvauja sprendžiant saugos klausimus.
Lietuvos Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siūlė, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti prevencinei veiklai, ir tvirtino, kad prie darbdavio ir darbuotojo bendradarbiavimo turėtų prisijungti ir viešieji asmenys. Jis sakė, kad tam galėtų būti įkurtas ir Darbų saugos institutas.
