Šiandien švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, žemės ūkio ministrai, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.
„Jaunimo darbo garantija yra geras, tinkamas, darbo rinkoje pritaikomas išsilavinimas, kurį suteikia švietimo įstaigos, – sakė švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis. – Darbdaviai įdarbindami jaunus žmones tikisi, kad jie jau turės darbo įgūdžių. Studijų ir mokymo įstaigos stengiasi jų suteikti mokymosi metu: aukštosiose mokyklose organizuojamos praktikos ir praktinis mokymas, dalis kolegijų ir universitetų turi praktinio mokymo bazes. Į šį procesą ypač raginame įsitraukti ir darbdavius, kad būsimieji specialistai būtų kuo geriau parengiami darbo rinkai“.
Profesinio mokymo patrauklumas didėja: šiais mokslo į profesines mokyklas įstojo dešimtadaliu daugiau mokinių nei buvo planuota, arba 2 tūkst. daugiau nei pernai.
„Vienas iš nacionalinių prioritetų profesinio mokymo srityje – stiprinti praktinį profesinį mokymą, įtraukti darbdavius į mokymo procesą, skatinti profesinių mokyklų ir vietos verslininkų bendradarbiavimą“, – teigė D. Pavalkis. Didžiąją profesinio mokymosi laiko dalį, apie 70 proc., sudaro praktinis mokymas mokykloje ar įmonėje. Profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės. Profesines mokyklas baigiančių mokinių kvalifikaciją vertina akredituotos kompetencijų vertinimo įstaigos, tokios kaip Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, Žemės ūkio rūmai.
Remiant ES struktūriniams fondams Lietuvoje kuriama per 40 moderniausia profesinio mokymo įranga aprūpintų sektorinių praktinio mokymo centrų, profesijos mokytojai stažuojasi verslo įmonėse ir įgytą patirtį perduoda mokiniams.
Parengtas Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo 2014–2020 m. planas siekia užtikrinti, kad „jaunimas darbo rinkai būtų rengiamas tikslingai, atsižvelgiant į šalies ūkio poreikius, kokybiškų studijų, profesinio mokymo procese įgytų tinkamą kompetenciją ir kvalifikaciją“.
