Bernardinai.lt skaitytojoms siūlome ištraukų iš A. Bean knygos „Sportuojančių moterų mityba“( leidykla „Briedis“, 2014). Autorė įžangoje teigia, kad „palyginti su vyrais, moterims kyla visai kitokių klausimų apie mitybą, kūno svorį ar sportinius rezultatus. Nors vyrų ir moterų pagrindiniai mitybos poreikiai smarkiai nesiskiria, sportuojančios moterys dažnai maitinasi kitaip negu sportininkai vyrai, neretai sportininkėms sutrinka valgymo įpročiai ir atsiranda rimtų valgymo sutrikmų“. Autorė sako, kad šia knyga siekusi sportuojančioms moterims suteikti aktualiausios informacijos, padėti priimti sprendimus ir rasti pagalbą, jei to reikia.
Kviečiame į publikacijų ciklą apie sportuojančių moterų mitybą, pristatant skirtingas temas. Antroji tema – sportuojančių moterų valgymo sutrikimai.
Daugelis sportininkių labai atidžiai renkasi, ką valgyti, ir dažnai eksperimentuoja su įvairiomis dietomis, kad pagerintų savo rezultatus. Tačiau tarp atidumo mitybai ir obsesinio požiūrio į maistą yra labai trapi riba. Taigi valgymo sutrikimai yra labai svarbi tema soprtuojančioms moterims.
Kaip dažnai pasireiškia valgymo sutrikimai?
Sunku tiksliai pasakyti, kiek gyventojų skundžiasi valgymo sutrikimais, nes daugelis ligonių vengia pripažinti problemą. Tačiau valgymo sutrikimų asociacija „Beat“ mano, kad Jungtinėje Karalystėje kokį nors valgymo sutrikimą (diagnozuotą arba ne) turi 1,15 mln. žmonių. Nacionalinės sveikatos tarnybos 2007 m. atliktos apklausos duomenys rodo, kad viena iš penkių 16-25 metų moterų turi tam tikrų su maistu susijusių problemų požymių.
Kuo skiriasi anoreksija ir bulimija?
Anoreksija – toks su valgymu susijęs elgesys, kai žmogus savo valia badauja. Bulimija – pasikartojantis persivalgymo ciklas, kai maistas išvemiamas dar prieš organizmui jį suvirškinant. Šie sutrikimai nėra tiesiog užgaidos ar blogi įpročiai – tai rimtos psichikos ligos, kurioms būtina medicininė, psichiatrinė ir elgesio terapija.
Kaip dažnai valgymo sutrikimai pasireiškia sportuojančioms moterims?
Daugeliu tyrimų bandyta nustatyti valgymo sutrikimų paplitimą tarp sportuojančių moterų. Rezultatai svyravo nuo 1 iki 60 proc. Tokį platų spektrą lėmė skirtingi tyrimų tipai ir skirtingos dalyvės. Tačiau valgymo sutrikimais sportininkės skundžiasi tikrai dažniau negu visi kiti gyventojai. Tos sportininkės, kurios praktikuoja „lieknąsias“ sporto šakas (kai mažas kūno svoris, mažas kūno riebalų procentas ar lieknas kūno sudėjimas laikomi privalumais), labiau linkusios sirgti valgymo sutrikimais negu sportininkės, kultivuojančios tokias sporto rūšis, kuriose šie veiksniai laikomi ne tokiais svarbiais. „Lieknosios“ sporto šakos yra keturių kategorijų: 1) estetinės sporto šakos; jos vertinamos subjektyviai (pavyzdžiui, gimnastika, dailusis čiuožimas, baletas ir sinchroninis plaukimas); 2) ištvermės sporto šakos; mažas kūno riebalų procentas padeda pasiekti greitį ir tinkamai judėti (pavyzdžiui, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikai); 3) sporto šakos, kuriose sportininkai skirstomi į svorio kategorijas ir sportininko svoris lemia, kuriai kategorijai jis priskiriamas (pavyzdžiui, imtynės, karatė ir dziudo); 4) sporto šakos, kurioms reikia stipraus raumenyno ir mažo kūno riebalų procento (pavyzdžiui, kultūrizmas ir aerobika).
Remiantis 2001 m. Lidso universitete (Jungtinė Karalystė) atliktu tyrimu, 16 proc. vidutinių ir ilgų nuotolių garsiausių moterų bėgikių sirgo anoreksija arba bulimija, palyginti su 1-2 proc. visų kitų gyventojų.
2004 m. buvo tirta 1 620 garsiausių Norvegijos sportininkų ir sportininkių ir nustatyta, kad 42 proc. moterų, užsiimančių estetinėmis sporto šakomis, ir 24 proc. tų, kurios praktikuoja ištvermės sporto šakas, atitiko valgymo sutrikimo klinikinius kriterijus. 2007 m. Pakrantės Karolinos (Coastal Carolina, JAV) universitete atliktos apklausos duomenimis, 19 proc. moterų begikių visoje šalyje teigė turinčios ar turėjusios valgymo sutrikimą.
Moterys, kultivuojančios tokias sporto šakas kaip kultūrizmas ar aerobika, taip pat rizikuoja susirgti valgymo sutrikimais. 1996 m. Oberno universitete Montgomeryje (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad 23 proc. moterų aerobikos instruktorių yra sirgusios bulimija, 17 proc. anoreksija. Moterys, kurios treniruojasi sporto salėse arba rungiasi kultūrizmo varžybose, taip pat patiria didesnę negu vidutinė riziką. JAV atlikus tyrimą su moterimis, kurios treniruojasi kilnodamos svarmenis ar užsiima kultūrizmu, paaiškėjo, kad daugelis jų bijo sustorėti, jas kamuoja mintys apie maistą ir kūno svori, jos vartoja vidurių laisvinamuosius vaistus, kad numestų svorio. 2006 m. Kanadoje atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad daug kultūrisčių yra susirūpinusios savo kūno svoriu ir formomis, reguliariai persivalgo ir rizikuoja persiimti bulimijai būdingu elgesiu.
Tačiau tai gali būti tik ledkalnio viršūnė. Kiti tyrimai parodė, kad daug sportuojančių moterų, kurios neatitinka klinikinių valgymo sutrikimo kriterijų, elgesys, susijęs su svorio kontrole, yra nesveikas, o jų nuomonė apie savo kūną prasta. Pavyzdžiui, 2002 m. Bol Steito (Ball State) universitete, Indianos valstijoje (JAV), buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 425 sportininkės. Nustatyta, kad 32 proc. valgymo įpročiai buvo sutrikę, palyginti su 5,6 proc., kurios turėjo klinikinį valgymo sutrikimą. 2004 m. JAV atlikto tyrimo su geriausiomis dailiojo čluožimo sportininkėmis duomenimis, 30 proc. jų mano, kad jos sveria per daug, jų nuomonė apie savo kūną prasta ir jos nurodė, kad norėtų būtų lieknesnės. Tų moterų suvartojamų kalorijų kiekis buvo trečdaliu mažesnis už rekomenduojamą dienos kiekį.
Kuo skiriasi sutrikę valgymo įpročiai ir valgymo sutrikimas?
Abu šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai valgymo įpročiams nusakyti, kai valgoma per mažai arba chaotiškai, tačiau, tiesą sakant, jie nereiškia to paties.
Valgymo sutrikimas yra klinikinė būklė, kurią apibūdina konkretūs kriterijai, pateikti Amerikos psichiatrų asociacijos (APA) Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (PSDSV). Dvi daugiausia pripažintos jo formos yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Nervinė anoreksija – tai tokie valgymo įpročiai, kai stengiamasi iki kraštutinumo riboti maisto kiekį, o asmuo, kad ir labai ribodamas maistą, jaučiasi storas, nors jo kūno svoris yra 15 proc. ar dar daugiau mažesnis negu optimalus. Nervinei bulimijai būdingi maisto ribojimo, o vėliau persivalgymo priepuolių ir dirbtinai sukelto vėmimo ciklai.
Sutrikę valgymo įpročiai – tai bendras terminas, kuriuo nusakomas platus spektras nenormalaus arba kenksmingo valgymo elgesio formų, kurias asmuo taiko, kad numestų svorio ar išlaikytų nenormaliai per mažą kūno svorį. Tai gali būti tam tikrų maisto produktų ar jų grupių ribojimas, itin mažas suvartojamų kalorijų kiekis, kartais persivalgymo priepuoliai ir dirbtinai sukeliamas vėmimas. Asmenys, kuriems būdingi sutrikę valgymo įpročiai, turi kai kuriuos, bet ne visus valgymo sutrikimo klinikinius požymius.
Visais atvejais šie žmonės turi iškreiptą savo kūno įvaizdį ir būna nesveikai susirūpinę maistu. Valgymo elgesys tampa nekontroliuojamas. Sutrikę valgymo įpročiai susiję ir su požiūriu į maistą, elgesiu su maistu ir su maisto vartojimu.
Kas yra nervine anoreksija?
Nervinė anoreksija, paprastai vadinama anoreksija, yra rimtas psichikos sutrikimas. Žodis anoreksija reiškia apetito praradimą. Tačiau nervinė anorekcija yra labiau badavimas savo valia. Ligonius taip apima mintys apie svorio mažinimą ir dietas, kad jie ignoruoja kūno siunčiamus alkio signalus. Anoreksija sergantys žmonės neigia alkį ir siekia įgyti kontrolę ir nepriklausomybę. Tiesą sakant, neigimas ir kontrolės troškimas yra du pagrindiniai šios būklės požymiai. Anoreksijai progresuojant, svorio praradimas tampa ekstremalus, o ligoniams dažnai kyla psichologinių ir fizinių problemų.
Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove pateiktus kriterijus, anoreksija diagnozuojama tiems asmenims, kurie:
sveria 15 proc. mažiau negu jo ar jos ūgio žmonių svorio vidurkis, bet neserga jokia liga, dėl kurios galėtų kristi svoris;
turi didelę baimę priaugti svorio ir sustorėti;
itin nepatenkintas savo kūnu ir mano, kad yra „storas“, nors jo ar jos svoris per mažas;
moterims pasireiškia amenorėja kai bent tris ciklus iš eilės nėra mėnesinių.
Kas yra sutrikę valgymo įpročiai?
Sutrikę valgymo ipročiai – tai platus terminas, juo apibūdinami nenormalaus ar nesveiko valgymo įpročiai, kuriais siekiama numesti svorio ar išlaikyti itin mažą kūno svorį. Tai nėra klinikinis valgymo sutrikimas, nes jis neatitinka Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove pateiktų kriterijų, bet jam gali būti būdinga daugeliis anoreksijos ar bulimijos požymių. Jis dar dažnai vadinamas subklinikiniu valgymo sutrikimu. Sutrikusių valgymo ipročių turintys žmonės labai bijo priaugti svorio ar būti stori, nors jų svoris ir yra normalus ar net mažesnis už normalų. Juos apėmusios mintys apie maistą ir kalorijas, o kūno įvaizdis yra iškreiptas. Svorį jie bando mesti laikydamiesi giežtos dietos (nors ir ne taip ekstremaIiai kaip anoreksikai) ir nesaikingai sportuodami.
Ar Jūs turite valgymo problemų?
Šis klausimynas nėra valgymo problemų diagnostikos metodas ir jis nepakeičia tikros valgymo sutrikimų specialisto diagnozės.
Ar sportuojate specialiai tam, kad numestumėte svorio ar sumažintumėte kūno riebalų kiekį?
Ar nerimaujate dėl savo kūno sudėjimo ir esate juo nepatenkinta?
Ar dažnai jaučiatės vieną dieną „stora“, o kitą jau „liekna“?
Ar jūsų draugai ir šeima tvirtina, kad esate liekna, nors pati jaučiatės stora?
Ar jaučiatės kalta suvalgiusi daug kalorijų ar daug riebalų turintį patiekalą?
Ar nuolat nagrinėjate maisto produktų etiketes ir tikrinate maisto informaciją?
Ar vengiate kokio nors maisto, nors ir norėtumete jo valgyti?
Ar jaučiate stresą arba kaltę, jeigu išsimušate iš įprasto dietos arba sportavimo ritmo?
Ar dažnai atsisakote kvietimų valgyti ar į renginius bei susibūrimus, kuriuose patiekiamas maistas, kad nereikėtų valgyti ko nors „storinančio“?
Pasitaiko, kad žmogus persivalgo ir išvemia suvalgytą maistą, nors suvalgyto maisto kiekis gali būti ir ne toks didelis — tikrai mažesnis negu esant bulimijai. Tiesiog toks žmogus suvalgyto maisto kiekį laiko per dideliu ir pavalgęs jaučiasi kaltas.
Turinčiojo valgymo sutrikimą požymiai
Žema savivertė
Perfekcįonizmas
Valios jėga ir polinkis į manijas
Didelis pripažinimo poreikis
Dideli siekiai
Konkurencingumas.
Kitos priežastys
Gali būti ir genetinis ryšys. Apie 10 proc. anoreksikų turi brolių ir seserų, kuriems būdingos panašios problemos, jos pasireiškia dažniau, negu galima būtų tikėtis identiškų dvynių atveju. Mokslininkai nustatė tam tikrus genus, kurie turi įtakos asmenybės bruožams, tokiems kaip perfekcionizmas, todėl asinuo turi polinkį į valgymo sutrikimus. Neseniai mokslininkai pareiškė, kad ligoniai turi defektinį geną, dėl kurio atsiranda nenormaliai daug smegenų chemikalo serotonino. Tai slopina apetitą, prastėja nuotaika, kamuoja nerimas. Mokslininkų teigimu, ligoniai badavimą taiko kaip priemonę pabėgti nuo nerimo.
Atsiranda įrodymų, kad valgymo sutrikimais sergančių žmonių organizmo cheminė pusiausvyra sutrikusi, taip pat jų psichologinė sandara palanki rastis valgymo sutrikimams. Pavyzdžiui, tyrimai atskleidė, kad daugiau negu pusei sergančių anoreksija labai trūksta cinko ir kad sveikstama daug sėkmingiau, kai vartojama cinko papildų.
Ar sportuojančios moterys labiau nei nesportuojančios rizikuoja persiimti sutrikusiais valgymo įpročiais?
Laikoma, kad sportininkės dėl savo asmenybės bruožų patiria didesnę sutrikusių valgymo įpročių riziką negu nesportuojančios moterys. Kaip minėta pirmiau, sportininkės linkusios jausti stiprų vidinį postūmį, jos perfekcionistės, motyvuotos, mėgsta konkuruoti ir yra orientuotos į rezultatus – šie bruožai svarbūs siekiant sportinės sėkmės. Bet tie patys bruožai būdingi ir valgymo sutrikimais sergantiems žmonėms. Treniruojamasi norint numesti svorio, o teigiamas lieknumo ir rezultatų ryšys tarsi suteikia sportininkei teisę siekti liesumo.
Bėgikės rizikuoja persiimti sutrikusiais valgymo įpročiais, nes jų kūno svoris ir rezultatai labai susiję. Estetinių sporto šakų, pavyzdžiui, šokių, kultūrizmo ir gimnastikos, atstovės turi šią riziką, nes sėkmė priklauso nuo kūno sudėjimo ir fizinių gebėjimų
Pabaigai
Nėra vienos priežasties, sukeliančios sportuojančioms moterims valgymo sutrikimus, tačiau paprastai tai kyla iš įsitikinimo, kad mažesnis kūno svoris padidins sportinę sėkmę. Sutrikę valgymo įpročiai ir valgymo sutrikimai gal sukelti rimtų sveikatos ir psichikos padarinių: stinga maisto medžiagų, atsiranda lėtinis nuovargis, dehidratacija, smarkiai suprastėja sportiniai rezultatai ir kt. Tačiau svarbu laiku kreiptis pagalbos ir normalizuoti kūno svorį bei valgymo įpročius.
