Mollers

Spjūvis rezidentams: gali tekti susimokėti už studijas

Šešerius metus medicinos mokslus krimtusiems ir į rezidentūrą įstojusiems jaunuoliams Vyriausybė spjovė į veidą – patvirtintas 30 proc. mažesnis nei žadėta rezidentūros studijų finansavimas.

Dėl to daliai rezidentūros sutartis jau pasirašiusių medicinos absolventų gali tekti dešimtis tūkstančių siekiančias sumas už studijas mokėti patiems. Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikisi, kad „taip neatsitiks”.

Pagal ŠMM parengtą ir ministrų kabineto trečiadienį patvirtintą nutarimą, į valstybės finansuojamas vietas numatoma priimti 274 medicinos, 18 odontologijos ir 10 veterinarinės medicinos rezidentų. Tai – 30 proc. mažiau nei planuota metų pradžioje.

Tiek medikus ruošiančiame Vilniaus universitete (VU), tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) priėmimas jau baigėsi ir su rezidentais pasirašytos sutartys.

Tačiau Vyriausybės nutarimas diktuoja, kad trečdalis į nemokamas vietas įstojusių jaunuolių galimybės į nemokamą rezidentūrą gali netekti.

Valstybės nustatyta norminė medicinos rezidentūros kaina siekia 23 782 Lt, odontologijos rezidentūrai – 26 893 Lt metams. Priklausomai nuo pasirinktos specialybės, rezidentūros studijos trunka 3-6 metus.

ŠMM: tikimės susitarti su aukštosiomis

„Tikimės, tai neatsitiks”, – DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, komentuodama, ar daliai rezidentų gali tekti susimokėti už studijas.

Pasak N. Putinaitės, tokia situacija susidarė įgyvendinus aukštojo mokslo reformą, kai įstatymas ministeriją įpareigojo mokėti visą studijų kainą už rezidentų ir kitų specialistų rengimą. Iki reformos aukštosios mokyklos gaudavo pusę studentų rengimui reikalingos sumos.

„Tai reiškia, kad kasmet reikia nemažai papildomų lėšų. Šįmet ŠMM negavo prašytų papildomų lėšų iš Finansų ministerijos, iš kitų rezervų rezidentams papildomai suradome 5,5 mln. Lt. Ir vis tiek situacija tokia, kad, dengiant visą studijų kainą, pinigų užtenka tik 70 proc. rezidentų. Bet mes iškart pradėjome tartis su aukštosiomis – VU ir LSMU, kad jie, atsižvelgdami į studijų organizavimo ypatumus ir kitką, numatytų galimybes už tą lėšų kiekį priimti visus įstojusius”, – aiškino N. Putinaitė.

Norint finansuoti visų 431 rezidentų studijas, reikėtų papildomai rasti 10 mln. litų.

N. Putinaitės teigimu, aukštosios nusiteikusios pakankamai geranoriškai. Jos esą supranta, kad sprendimas grįžti prie tvarkos, kai mokama tik pusė kainos už rezidentų rengimą, nėra geras dalykas.

Pasak viceministrės, rezidentų vietų skaičius priklauso nuo biudžeto formavimo ir kitų metų biudžeto skirstymo. ŠMM tikina iki pat liepos nežinojusi, kokį biudžetą gaus.

N. Putinaitė atkreipė dėmesį, kad medicinos studijos labai brangios, tad kai kurios valstybėse yra mokamos. Lietuvoje iki šiol galiojo praktika finansuoti visų medicinos studentų rezidentūros studijas.

Dalis valstybių gerokai sumažino medicinos studentų skaičius – joms specialistus pigiau įsivežti iš kitų šalių.

Kas toliau – nežinia

LSMU situaciją komentuoja aptakiai.

„Sunku komentuoti šią netikėtą situaciją. Geranoriškai spręsti studentų problemas visada buvo ir bus mūsų universiteto prioritetas. Kol kas tegalime patikinti, jog ši situacija nebus išimtis, ir LSMU kartu su ŠMM toliau ketina ieškoti palankaus rezidentams sprendimo”, – teigiama LSMU pateiktame atsakyme.

Tuo metu VU atstovė teigia, kad į nemokamas vietas įstojusiems ir sutartis pasirašiusiems rezidentams mokėti už studijas nereikės.

„Priėmimas įvykęs – ir pirmas, ir antras turas. Pagal ankstesnį Vyriausybės nutarimą, valstybės finansuojamų vietų tiek, kiek baigia absolventų. Kitaip baigęs absolventas yra faktiškai niekas – neturi kvalifikacijos, tad turi baigti rezidentūros studijas. Mums pastarųjų dienų Vyriausybės nutarimas buvo naujiena”, – sakė VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.

S. Vaškevičienės manymu, jei niekas nesikeis, universitetui gali tekti mažinti studijų kainą – tai esą galėtų būti daroma su sąlyga, kad ateityje prarastos lėšos bus kompensuotos.

S. Vaškevičienė atmetė prielaidą, kad daliai į nemokamas vietas įstojusių doktorantų gali tekti už studijas susimokėti. „Kokios gali būti kalbos apie mokamas priimtųjų vietas – jie jau pasirašė sutartis pagal nustatytą tvarką”, – teigė ji.

Kartu VU atstovė pripažino nežinanti, kuo viskas baigsis, mat iki šiol nėra buvę tokio atvejo.

J.Olekas: tai Vyriausybės spjūvis rezidentams

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas tokį ministrų kabineto sprendimą pavadino Vyriausybės spjūviu į rezidentų lūkesčius.

„Ministras Gintaras Steponavičius žadėdavo, kad problema dėl rezidentūros studijų finansavimo bus išspręsta, tačiau pažado neištesėjo. Dėl to nukentės trečdalis šešerius metus medicinos mokslų studijavusių jaunų Lietuvos žmonių”, – išplatintame pranešime teigia socialdemokratas.

Į valstybės finansuojamas vietas šįmet numatoma priimti 274 medicinos, 18 odontologijos ir 10 veterinarinės medicinos rezidentų. Toks finansavimas, J. Oleko manymu, neatitinka mūsų jaunų žmonių lūkesčių, nes iš viso mediciną baigė net 390, odontologiją – 26, o veterinariją – 15 jaunų žmonių.

„Tiems, kurie pasiliko savo šalyje, mokėsi ir tikėjosi įgyti specialybę rezidentūroje, dabar teks už tai mokėti nemažus pinigus arba atsisakyti savo ateities planų. Mūsų rezidentai bus priversti išvykti į užsienį ir greičiausiai ten liks dirbti. Tokia politika veja būsimus medikus iš Lietuvos”, – sako J. Olekas.


DELFI

TAIP PAT SKAITYKITE