Nobel biocare

Šiaulių rajone salmoneliozės protrūkis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, Šiaulių rajone kilęs salmoneliozės protrūkis siejamas su maisto tvarkymo subjekto veikla. Iki 2014-07-21 Šiaulių visuomenės sveikatos centras užregistravo 18 susirgusiųjų ūmia žarnyno infekcine liga asmenų, kaip įtariama, susijusių su tuo pačiu rizikos veiksniu. Penkiolikai susirgusiųjų salmoneliozės diagnozė patvirtinta bakteriologiniu tyrimu. Tarp susirgusiųjų 11 vaikų.
Salmonella Enteritidis sukėlėjas nustatytas protrūkio priežastimi. Dauguma ligonių gydomi ligoninėse.
Susirgusiųjų apklausos duomenimis, salmoneliozės priežastimi galėjo būti kreminiai konditerijos gaminiai, pirkti Šiaulių miesto ir rajono prekybos centruose. Įtariama, kad užkrėsti salmonelėmis saldumynai galėjo būti pagaminti UAB „Labnora“, Kuršėnuose.

Nuo 2014-07-15 konditerijos įmonės veikla laikinai sustabdyta, produkcijos užteršimo priežastis tiria specialistai.

Salmoneliozė yra viena dažniausia žmonių zoonozė visame pasaulyje, plintanti per gyvūninį maistą. Užsikrėtimas galimas ir nuo sąlyčio su sergančiais gyvūnais (ypatingai namų augintiniais kačiukais, šuniukais, reptilijomis), rečiau nuo sergančio žmogaus. Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Kai aplinkos temperatūra didesnė nei 20 laipsnių, salmonelės – ligą sukeliančios bakterijos – maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Besidaugindamos bakterijos gali gaminti toksiną, kuris taip pat gali būti apsinuodijimo maistu priežastis. Apsinuodijimo maistu priežastimi gali būti greitai gendantis maistas (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai ir kt.), ypatingai jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. ULAC duomenimis, kasmet daugiausia susirgimų salmonelioze užregistruojama gegužės – rugpjūčio mėnesiais. Šiltuoju metų laikotarpiu taip pat kyla daugiau salmoneliozės protrūkių ne tik šeimose, bet ir susijusių su maisto tvarkymo subjektų veikla. Tokių protrūkių priežastimi dažniausiai būna nepakankamai gerai karščiu apdorotas maistas, kryžminis maisto užterštumas, netinkamas vartojimui paruošto maisto laikymas.

Pagrindinis Salmonella bakterijų infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės gali būti randamos bet kokiame gyvūniniame maiste, dažniausiai šiomis bakterijos yra užkrėsta broilerių mėsa ir vištų kiaušiniai. Salmonelės gali būti randamos ne tik ant kiaušinio lukšto, bet ir kiaušinio viduje. Salmonelės gali patekti į kiaušinio vidų, jei dedeklės vištos serga salmonelioze. Taigi kiaušinio plovimas ne visada yra veiksminga priemonė. Kadangi vištų kiaušiniai yra vienas iš rizikingiausių salmoneliozės plitimo rizikos veiksnių, juos patartina vartoti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus. Nepatartina namuose ruošti majonezo, skanėstų, į kuriuos dedami žali kiaušiniai. Kartais klaidingai manoma, kad naminiai vištų kiaušiniai yra neužteršti salmonelėmis ir yra saugesni už paukštynuose auginamų vištų. Jei namų ūkyje auginamos vištos šeriamos pašarais, užterštais salmonelėmis, jos taip pat gali užsikrėsti ir sirgti salmonelioze.

Ligą sukeliančios bakterijos pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių. Į vartojimui paruoštą maistą salmonelės taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Salmoneliozė pasireiškia karščiavimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys su silpnesne imunine sistema. Nustatyti diagnozę ir įvertinti ligos sunkumą gali gydytojas, apžiūrėjęs ligonį ir atlikęs tam tikrus tyrimus. ULAC duomenimis, ne visi ligos požymius turintys asmenys kreipiasi medicinos pagalbos. Jei ligos požymiai nepraeina per 2-3 dienas, rekomenduotina kreiptis profesionalios konsultacijos ir pagalbos. Tačiau neverta tiek laiko laukti, jei žarnyno infekcijos požymiai pasireiškia mažam vaikui, vyresnio amžiaus asmeniui. Vemdamas bei viduriuodamas žmogus gali netekti kūno skysčių ir gyvybiškai svarbių druskų. Ir tai gali turėti rimtų pasekmių. Paprastai ligos požymiai praeina per 3-7 dienas. Nustojus viduriuoti salmonelės į aplinką neišskiriamos. Retais atvejais bakterijų išskyrimas gali užtrukti kelias savaites. Tokiais atvejais yra labai svarbi rankų higiena.

Užsikrėtimo salmonelėmis rizikai mažinti ULAC medikai pataria:

  • Vartoti tik labai gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą;
  • Maisto produktus laikyti šaldytuve taip, kad vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žalia mėsa, kiaušiniais, daržovėmis ir kt.;
  • Nelaikyti maisto kambario temperatūroje, kad jame ligas sukeliančios bakterijos nepasidaugintų;
  • Po maisto tvarkymo kruopščiai nuplauti virtuvės paviršius, indus, įrankius šiltu vandeniu su indų plovikliu;
  • Plauti rankas:
    • prieš valgį,
    • prieš maisto ruošimą,
    • ruošiant maistą kaskart po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, žaliomis daržovėmis.
Parengė
ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja
Galina Zagrebnevienė

TAIP PAT SKAITYKITE