Biorythm

Rugsėjo 29-tąją bus minima Pasaulinė širdies diena

Beveik pusę visų mirčių Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Jos – pagrindinė mirties priežastis tarp vyresnių kaip 45 m. amžiaus vyrų ir vyresnių kaip 65 m. amžiaus moterų. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų ir šis skaičius vis didėja. Nors daugiau nei du trečdaliai ligonių po persirgtos ligos išgyvena, vėliau jiems būtina ilgalaikė priežiūra ir gydymas.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) vyriausioji specialistė gydytoja Lina Trokaj pabrėžia, jog širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų, todėl ją ypač reikia saugoti. Susirūpinti savo sveikata reikia ne tada, kada pradedama jausti ligos požymius, bet daug anksčiau. Kitaip gali tekti ilgai ir sunkiai gydytis, galimos komplikacijos. Gydytoja sako drąsiai galinti teigti, kad širdies ir kraujagyslių ligų plitimą įmanoma suvaldyti, nes tos ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, druskos), plintančiu rūkymu, gerokai sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei nekoreguojamu padidėjusiu kraujo spaudimu ar padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima sumažinti pirmojo ar pasikartojančio koronarinės širdies ligos pasireiškimo, išeminio insulto ar periferinių arterijų ligos dažnį pakeitus gyvenseną. Įvairiose šalyse pradėta kova su širdies ligas sukeliančiais rizikos veiksniais yra pasiekusi iš tikrųjų gerų rezultatų: nuo 1970 iki 1985 metų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų tose šalyse sumažėjo iki 50 proc.

Mūsų šalyje priskaičiuojama apie 700 tūkst. asmenų, priklausančių didelės rizikos (rizika gali būti nedidelė, vidutinė, didelė ir ypač didelė) sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupei. Deja, jų ištiriama tik dalis, nes kita dalis tiesiog nesikreipia į medikus, nors nuo 2006 m. Lietuvoje įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Joje gali dalyvauti 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys – ta kategorija asmenų, kuriems yra didelė rizika susirgti. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose pabrėžiama, kad būtent šios kategorijos žmonėms prevencija yra pati efektyviausia.

Programos priemonės pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje taikomos vieną kartą per metus. Vadinasi, kaip teigia L. Trokaj, kartą metuose nurodyto amžiaus vyrai ir moterys gali kreiptis į šeimos gydytoją ir pareikšti norą dalyvauti programoje. Medikai įvertins susirgimų tikimybę, sudarys pirminės prevencijos priemonių planą, paaiškins kaip stiprinti ir saugoti sveikatą, pagal programą poliklinikoje bus atliekami tyrimai – nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kt. Visi tyrimai ir paslaugos, įtrauktos į prevencinę programą, gyventojams yra nemokamos. Už jas apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu moka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Širdies ir kraujagyslių prevencijai skirtos programos pagrindiniai uždaviniai – nustatyti širdies ir kraujagyslių ligomis galinčius sirgti asmenis anksčiau nei pasireiškia klinikiniai ligos požymiai, parengti planą, kaip apsisaugoti nuo galimų ligų ir, esant reikalui, siųsti asmenis konsultuoti pas gydytojus specialistus (kardiologus) bei atlikti išsamesnių tyrimų į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ar kt.


Bernardinai

TAIP PAT SKAITYKITE