Biorythm

Rugsėjo 28 –oji – pasaulinė kovos su pasiutlige diena

Rugsėjo 28 d. pasaulyje minima kovos su pasiutlige diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią pavojingą ligą, priminti apsisaugojimo nuo jos būdus bei apie tinkamą elgesį su gyvūnais – tiek naminiais, tiek laukiniais.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad pasiutligė yra ūmi virusinė liga, kuri visada baigiasi mirtimi. Ji perduodama pasiutusiam gyvūnui įkandus ar aplaižius pažeistą odą ir gleivines. Pirmieji pasiutligės požymiai panašūs į gripo simptomus: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau atsiranda ir kitų simptomų, tokių kaip paralyžius, ypač dažni ryklės spazmai, dėl kurių tampa sunku ryti. Žmogus pradeda bijoti vandens, tampa nervingas ir hiperaktyvus. Jis gali būti sumišęs, kliedėti, jam vis sunkiau kontroliuoti judesius, taip pat pasireiškia encefalito simptomai (galvos skausmai, svaigimas, vėmimas, nemiga ar mieguistumas).

Įkandus gyvūnui žaizdą būtina nuplauti šiltu vandeniu ir muilu, dezinfekuoti spiritu ar jodu ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris įvertins riziką užsikrėsti pasiutlige ir, jei reikia, nurodys skiepytis nuo pasiutligės. Nepasiskiepijus, po inkubacinio periodo, kurio trukmė gali būti nuo kelių savaičių iki vienerių metų, žmogus suserga ir jam gresia mirtis.

Kaip atpažinti sergantį gyvūną?

Vilniaus visuomenės sveikatos centrui yra žinoma keletas atvejų, kai vaikai žaisdami kieme susidomėjo jiems nepažįstamais gyvūnais, kuriuos bandė sugauti ir paglostyti. Pasirodo, tai buvo žiurkės. Smalsuoliams jos apkandžiojo rankas. Kodėl žiurkės vaikštinėjo taip arti žmonių, ir kodėl jos kandžiojosi, nežinoma, todėl vaikai buvo paskiepyti nuo pasiutligės.

Nuo laukinių gyvūnų dažnai nukenčia ir suaugę asmenys. Pastaruoju metu pagausėjo bebrų įkandimų. Šiemet susidūręs su bebru vienas vyras prarado tris pirštus. Šiam suaugusiajam taip pat teko skiepytis nuo pasiutligės, nes tikimybė, kad bebras galėjo sirgti pasiutlige, yra.

Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai praranda savisaugos instinktą – atbėga į gyvenvietes, puola kandžioti šunis ir kitus naminius gyvūnus bei žmones. Todėl pastebėjus tokį gyvūną žmonių aplinkoje, visada reikia elgtis atsargiai – nesiartinti, nebandyti glostyti ar pačiam sugauti.

Pasiutlige užsikrėtusį naminį gyvūną, pavyzdžiui, šunį, galima atpažinti iš pasikeitusios elgsenos: graužia nevalgomus daiktus, neėda, puola šeimininką, bėga iš namų, bijo vandens, loja užkimusiu balsu. Jei šuo užsikrėtęs ir jam pasireiškė šie simptomai, po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Sergantys gyvūnai nugaišta per 10-14 dienų. Nuo pasiutligės naminius gyvūnus būtina skiepyti kasmet. Laukiniai gyvūnai nuo pasiutligės skiepijami Lietuvoje nuo 2006 m. – jaukai su vakcina išmėtomi taip, kad su jais sąlyčio neturėtų naminiai gyvūnai bei žmonės.

Nuo gyvūnų nukentėjusiųjų daug

Žmonių, užsikrėtusių pasiutlige, Vilniuje pastaraisiais metais neužregistruota. Tačiau gyvūnų apkandžiotų žmonių nemažėja.

Vilniaus mieste per pirmąjį 2013 metų pusmetį į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų įkandimų kreipėsi 510 asmenų (106 vaikai ir 404 suaugusieji), 2012 m. – 1179 asmenys (per visus metus). Kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai gyventojų nukentėjo nuo šunų (405 asmenys) ir kačių (98 asmenys).

Didžioji dalis žmonių nukenčia nuo žinomų (savų ar artimų draugų) naminių gyvūnų – 344 asmenys. Savi arba žinomi šunys bei katės apkandžioja nepagarbiai su jais besielgiančius, neblaivius asmenis. Nuo nežinomų (po apkandžiojimo pabėgusių ir nepatikrintų) gyvūnų per šių metų pirmąjį pusmetį nukentėjo 166 asmenys. Per šį laikotarpį  skiepai nuo pasiutligės skirti 277 vilniečiams. Žmonėms skiepai nuo pasiutligės yra nemokami.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai ragina rūpinantis savo sveikata nepamiršti ir savo augintinių. Tinkamai prižiūrimas ir paskiepytas gyvūnas nėra pavojingas aplinkiniams. Tad rūpinkimės savo keturkojais draugais, skiepydami juos nuo pasiutligės – taip nuo mirtinos ligos apsaugosime ir save, ir savo gyvūną, ir visuomenę.

 

Alvira Blažytė
Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus
Vyriausioji specialistė
Tel.(8 5) 278 0684
El. p. alvira.blazyte@vilniausvsc.sam.lt

Kontaktai žiniasklaidai
Komunikacijų poskyrio vyr. specialistė
Lina Grinytė-Jauniškienė
Tel. (8 5) 264 9651
Mob. tel. 8 659 56255
El. p. lina.grinyte@vilniausvsc.sam.lt

TAIP PAT SKAITYKITE