Magne SLEEP FAST

Prognozė: 2050 m. vieną Lietuvos pensininką išlaikančių dirbančiųjų sumažės daugiau nei trečdaliu

Sparčiai senstant Lietuvos visuomenei, už mažiau nei trisdešimties metų du dirbantieji turės išlaikyti vieną pensinio amžiaus gyventoją. Galimos to pasekmės – dar didesnis spaudimas valstybinei pensijai ir krentantis vyresnių lietuvių pragyvenimo lygis.

Per pastaruosius 20 metų vyresnių nei 65 metų žmonių dalis Lietuvoje padidėjo daugiau nei 6 proc. ir dabar sudaro apie 20 proc. O iki 2070 m. ši amžiaus grupė sudarys daugiau nei trečdalį Lietuvos visuomenės, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Eurostato duomenys.

„Kadangi tuo pačiu mažėja gimstamumas, dalis žmonių emigruoja, natūralu, kad ne tik auga pensininkų dalis, bet ir dirbančiųjų skaičius mažėja. Per pastarąjį dvidešimtmetį, darbingo amžiaus gyventojų dalis susitraukė daugiau nei 3 proc. Tai reiškia, kad palaipsniui mažėjančiam dirbančiųjų ratui tampa vis sunkiau išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Taip yra todėl, kad iš darbuotojų mokesčių į valstybės biudžetą yra padengiamos esamų pensininkų valstybinės „Sodros“ pensijos“, – dėmesį atkreipia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui Lietuvoje tenka maždaug 3,1 dirbančio žmogaus. Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos valstybės. Dar prieš dvidešimtmetį Europos Sąjungoje vieną senyvo amžiaus asmenį vidutiniškai išlaikė maždaug 4 dirbantieji, tačiau šiandien šis rodiklis siekia 2,9 dirbančius asmenis.

Žvelgiant į konkrečias valstybes, geriausia situacija kol kas Liuksemburge, Islandijoje ir Airijoje – šiose šalyse vieną pensininką išlaiko kiek daugiau nei 4,5 dirbančiojo. Prasčiausia situacija yra Italijoje ir Suomijoje, kur vienam pensininkui tenka 2,7 dirbančiojo.

„Jeigu Lietuvos demografinė padėtis išliks tokia pati, 2050 m. vieno pensinio amžiaus žmogaus išlaikymo našta kris ant maždaug 1,8 dirbančių šalies gyventojų, atskleidžia Eurostato duomenys. Tai – didžiulė problema, nes kuo toliau, tuo dirbantiems gyventojams taps sudėtingiau sumokėti tiek mokesčių, kad iš valstybės biudžeto būtų galima pensininkams užtikrinti patogią senatvę. Nenorėdami pensijoje susidurti su finansiniais sunkumais, gyventojai savo pensija turėtų kuo anksčiau pradėti rūpintis patys“, – teigia L. Načajienė.

Pensiją lemia politiniai ir ekonominiai veiksniai

Pasikliovimas vien valstybės suteikiama pensija potencialiai gali kelti sunkumų ir dėl kitų priežasčių. Kadangi pirmoje pakopoje yra kaupiami ne mokesčių pavidalu sumokami pinigai, o pensijos taškai ir stažas, jų konvertavimas priklauso nuo atitinkamų politinių sprendimų. Tad jei ekonominė padėtis prasta, gyventojų pensijos gali mažėti.

„Pavyzdžiui, 2008–2009 m. vykusios krizės metu suprastėjus ekonominei padėčiai, valstybė buvo nepajėgi surinkti pakankamai mokesčių, nemenką dalį jų reikėjo nukreipti įsiskolinimams dengti. Dėl to kuriam laikui buvo sumažintos pensijos. Nors jos vėliau buvo kompensuotos, tai iliustruoja faktą, kad valstybinė pensija yra priklausoma tiek nuo politinių, tiek nuo ekonominių faktorių. Tad siekiant užsitikrinti saugią senatvę, pasikliauti vien tik pirma pakopa nereikėtų“, – pabrėžia L. Načajienė.

„Sodros“ pensija patogios senatvės neužtikrins

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė akcentuoja, kad norint išėjus į pensiją jaustis finansiškai saugiai ir pernelyg nekeisti savo gyvenimo ir vartojimo įpročių, rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. įprastinių pajamų siekiančią pensiją.

Tačiau, anot ekspertės, valstybinė „Sodros“ pensija jau šiuo metu negali užtikrinti šios ribos, o atsižvelgiant į senstančią visuomenę ir mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių, ateityje ją pasiekti gali būti dar sudėtingiau.

„Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30–40 proc. dabartinio žmogaus atlygio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti apie papildomą kaupimą investuojant. Pavyzdžiui, investuodami į antros pakopos pensijų fondą, gyventojai pensijos dalį potencialiai gali pasididinti iki 40–50 proc. atlygio. Tikėtina, kad likusius 30–40 proc. punktų iki rekomenduojamos ribos padėtų užtikrinti investavimas trečioje pakopoje. Nors pensijų fonduose esančių investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, šie pinigai bet kokiu atveju priklauso jums“, – teigia L. Načajienė.

Apie UAB „Luminor investicijų valdymas“

Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais (imtinai) pagal valdomą II pakopos pensijų fondų turtą UAB „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,0 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias II pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą III pakopos pensijų fondo turtą įmonė užėmė pirmą vietą rinkoje ir turėjo 37 proc. III pakopos pensijų fondų rinkos dalies.

 

TAIP PAT SKAITYKITE