Po pusantrų metų popierinius receptus turėtų pakeisti elektroniniai – tam reikalingai sistemai sukurti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gavo beveik 6 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos.
Ministerija antradienį pranešė, kad už šiuos pinigus bus sukurta prieiga pacientams prie jiems išrašytų elektroninių receptų informacijos, taip pat sąsajos elektroninių receptų duomenų ir dokumentų mainams tarp gydymo įstaigų, vaistinių, Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinių sistemų.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos, nauja sistema didins farmacijos verslo skaidrumą, nes elektroninis receptas leis matyti visą vaisto kelią nuo recepto išrašymo gydytojo kabinete iki paciento, taip pat sudarys galimybes stebėti išrašomų vaistų kiekius.
„Elektroninis receptas turi pakeisti popierinį variantą. Visiškai įgyvendinus projektą popierinio varianto turėtų nelikti. Įgyvendinus šį projektą žmogus turėtų gauti jam išrašytą vaistą bet kurioje šalies vaistinėje identifikavęs save – tai yra pateikęs asmens dokumentą”, – BNS sakė R. Remeika.
Jo teigimu, diegiant elektroninio recepto sistemą bus panaudota dalies įstaigų jau turimos elektroninės priemonės.
„Daugelis gydymo įstaigų jau turi tam tikras pagalbines priemones, padedančias gydytojui formuoti elektroninį receptą, bet tos funkcijos veikia tik atskirose gydymo įstaigose, o čia būtų centralizuota sistema, kuri jungtų tiek gydymo įstaigas, tiek vaistines į vieningą tinklą ir leistų visus duomenis laikyti centralizuotai ir matyti tam tikrus judėjimus”, – BNS aiškino kancleris.
Jis negalėjo pasakyti, kiek iš viso jau yra investuota į elektroninės medicinos sistemos kūrimą.
„Apskritai į e-mediciną yra pakankamai daug investuota. 10 mln. buvo 2004-2005 metais skirta iš Pasaulio banko, maždaug apie 15 mln. buvo europinės paramos, už kurią buvo įdiegtios centrinės sistemos Kauno klinikose, Santariškių ligoninėje ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Be to, yra atskirų savivaldybių, atskirų gydymo įstaigų, valstybės investicijos, todėl bendrai suskaičiuoti iš tikrųjų negalima, nes e-medicina plečiasi neišvengiamai ir į ją kiekvienais metais reikia investuoti – tiek funkcionalumo diegimui, tiek pačiam sistemos palaikymui”, – aiškino R. Remeika.
SAM kancleris apgailestavo, kad kuriant elektronines medicinos sistemas nepavyko išvengti nesklandumų.
„Didelę dalį ginčo galbūt sukelia 3,5 mln. litų, kurie buvo skirti tam tikrų funkcionalumų praplėtimui, bet pinigai neišleisti, programos neturime ir vyksta bylinėjimasis. Bylinėjimąsi pradėjo dar ne ši Vyriausybė ir turbūt ne ši pabaigs”, – svarstė jis.
SAM bylinėjasi bendrove „Etnomedijos intercentras”. Bendrovės teigimu, SAM jai skolinga apie 3 mln. litų, savo ruožtu ministerija tvirtina, jog darbai nebuvo atlikti.
BNS primena, kad pernai vasarą Valstybės kontrolė konstatavo, kad nuo 2006 metų iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimui skirtų 34 mln. litų daugiau kaip 15 mln. litų panaudota nerezultatyviai.
