Per 100 tūkst. Lietuvos pensininkų ne tik neturi pinigų, už kuriuos galėtų nusipirkti pilnaverčio maisto, bet ir dantų, kuriais galėtų jį kramtyti. Tiesa, valstybė apsiėmusi kompensuoti jiems šį nepatogumą. Šiemet šioms paslaugos buvo skirta per 30 mln. Lt. Bėda ta, kad net elementarių protezų, kurie atstato tik kramtymo funkciją, bet nesuteikia pernelyg didelio komforto jausmo, kai kuriose Lietuvos vietovėse tenka laukti iki 10 metų.
Prieš dvejus metus dantis buvo galima susidėti ir už keliolika tūkstančių
Žinant, kaip sovietmečiu buvo taisomi dantys, turbūt nieko keista, kad bedančių armija kasmet didėja. Kaip DELFI teigė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausias specialistas Alfredas Taminskas, praėjusių metų pabaigoje valstybės finansuojamų dantų protezavimo paslaugų laukė 102 145 žmonės ir kasmet norinčiųjų vis daugėja.
Kiek metų jiems teks laukti eilėje, priklauso nuo gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 2008 m. Šalčininkuose žmonėms dantų tekdavo laukti 12 metų, o Birštone – apie 3,5 metų. Šios disproporcijos susidarė dėl ankstesnio finansavimo modelio – dalį pinigų turėdavo skirti savivaldybės, tačiau ne visada jos tai išgalėdavo.
Tiesa, tuo metu būdavo kompensuojama bet kokia suma – prireikus nuo kelių iki keliolikos tūkstančių. Pavyzdžiui, Vilniaus teritorinė ligonių kasos vidutinė kompensuojama suma siekė net 2130 litų. Kadangi eilės augo nenumaldomai, buvo nuspręsta įvesti lubas. Šiuo metu pensininkams arba neįgaliems asmenims kompensuojama iki 1157 litų už protezavimo paslaugas, žmonėms, kurie turi ir žandikaulio pakitimų, – iki 3560 litų. Įvedus naują tvarką, eilės iškart pradėjo tirpti.
„Pavyzdžiui, pernai buvo suteikta paslaugų daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o 2009 m. – tik 15 tūkst. Manome, kad jei nepasikeis tvarka, eilės ilgis turėtų pasidaryti „proto ribose” – iki trejų metų. Taip pat turėtų išsilyginti netolygumai skirtingose vietose. Paskaičiuota, kad šios sumos atstatyti kramtymo funkcijai užtenka. Mes nekalbame apie technologijas, kurios kainuoja po 100 tūkst. Visus kitus patobulinimus žmogus gali įsigyti už savo pinigus. Liaudiškai šnekant, čia paskaičiuota dviejų plokštelių – išimamų protezų – kaina”, – teigė A. Taminskas.
Kai žmogus gauna pirmą pranešimą apie tai, kad įrašytas į eilę, jis gali susiprotezuoti dantis ir už savo pinigus, o kompensaciją gaus tuomet, kai ateis jo eilė. Jei žmogus įsistatys dantis negavęs pranešimo, kompensacijos negaus. Apribojimų dėl amžiaus gauti kompensacijai nėra – vienintelis kriterijus pensijinis amžius. Taigi valstybės lėšomis dantis susidėti gali kad ir šimtametis.
Tiesa, „valdiški” dantys tenkina ne visus, tačiau A. Taminskas įsitikinęs, kad geriau tokie protezai nei jokių. „Skundų sulaukiame – dažniausiai dėl kokybės. Kai žmogui trūksta daug dantų, keli dantys turi atlaikyti sunkų protezą, tačiau žmonės pasijaučia turintys tvirtus dantys ir drąsiai jais kanda kietus daiktus, o konstrukcija ima ir neatlaiko”, – svarstė specialistas.
Beje, kaip augo protezų kainos, rodo ši statistika: 2002 m. dantų protezavimui buvo skirta per 2 mln. Lt. Vienam žmogui tuo metu vidutiniškai reikėdavo 214 Lt. 2005 m., kai atsirado lieti protezai, kaina šoktelėjo iki 390 Lt, 2006 m. – iki 774 Lt, o 2007 m. perkopė tūkstantį.
Penktadalis dantis protezuoja už savo pinigus ir tikisi iki kompensacijos nenumirti
Suma, skirta apskričiai, skaičiuojama pagal gyventojų skaičių apskrityse. Vienam statistiniam gyventojui skiriama šiek tiek per 9 Lt. Pavyzdžiui, Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kuruojančiai Vilniaus ir Alytaus apskritis, 2011 m. dantų protezavimo paslaugų išlaidoms kompensuoti skirta per 9 mln. Lt. Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, dantų protezavimo laukimo laikas svyravo nuo 2 iki 4,5 metų.
Kaip teigė Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė, iš šių metų pirmą ketvirtį iškviestų gauti dantų protezavimo paslaugas asmenų 25 proc. jau susiprotezavę savo lėšomis. Panaši situacija laikosi jau keletą metų – bent apie 10 proc. gyventojų dantis protezuoja savo lėšomis ir laukia kompensacijos.
Taip sumaniusi daryti Žemaitijoje gyvenanti moteris, kuriai dantų laukti taip pat tektų apie trejus metus, DELFI pajuokavo: „Jei nenumirsiu, sulauksiu pinigų”.
Visgi žmonės, anot pašnekovės, nenusiteikę mirti, todėl nieko keista, kad dantis dedasi net 90-mečiai. „Dalis žmonių naudojasi eile net po kelis. Mat praėjus 3 ar 5 metams, kai baigiasi garantinis laikotarpis, protezus galima vėl tvarkyti. Jei iškrenta dantis kitoje vietoje – į eilę stotis galima iškart. Juk pirminės sąlygos labai plačios – reikia turėti 10 kontaktuojančių dantų porų. Visiškai nebūtina laukti, kol iškris visi dantys”, – teigė specialistė.
Tik ar senam žmogui gydymo įstaigose kas nors paaiškina, kad jis gyventi gali bent minimaliai patogiau? Kai situacija tampa nepakenčiama, jie pradeda domėtis patys. O išgirdus, kad dantų protezų laukti teks kelis metus, tenka tik skėstelėti rankomis: „Valgyti norisi dabar”. Taigi kompensavimo tvarka yra, o informacijos, kaip ja tinkamai naudotis – ne.
