Mylimas augintinis gali teikti ne tik džiaugsmą, bet ir „padovanoti” retą ligą. Parazitine liga greičiausiai nuo gyvūno užsikrėtusios klaipėdietės laukia ilgas gydymas.
Nustatomi pavieniai atvejai
Echinokokozė – tokią diagnozę iš gydytojų lūpų išgirdo Klaipėdos rajono gyventoja. Ją vargino pykinimas, vėmimas ir apetito stoka.
39 metų moteriai buvo nustatyta kepenų infekcija, sukelta echinokoko. Pacientė dabar gydosi namie, o vėliau numatoma pašalinti jos kepenyse esančią cistą. Ši operacija greičiausiai bus atliekama Vilniuje.
Kaip paaiškino Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Kisielienė, echinokokozė yra parazitinė liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai.
Kaip moteris užsikrėtė šia parazitine liga, nėra aišku, tačiau spėjama, kad taip nutiko dėl namuose auginamo šuns.
Per metus šia liga Klaipėdos apskrityje užsikrečia po vieną ar du gyventojus. Echinokokozė yra paplitusi daugelyje pasaulio šalių. Jos židiniai registruojami Graikijoje, Rumunijoje, Italijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Egipte, Libane, Sirijoje, Pietų Afrikoje, Argentinoje. Lietuvoje sutinkami pavieniai šios ligos židiniai.
Perduoda gyvūnai
Pasak D.Kisielienės, kaspinuočio vystymuisi reikalingi du šeimininkai: galutinis ir tarpinis. Pastarojo šeimininko organizme (kiaulės, avies, galvijų, graužikų, kiškių, žmogaus) vystosi echinokoko cistos. Galutiniu šeimininku tampa šunys, lapės, kartais katės, kurių organizme vystosi jau suaugęs kaspinuotis.
Suaugę kirminai gyvena galutinio šeimininko plonosiose žarnose. Subrendę echinokoko nareliai, pilni kiaušinėlių, atitrūksta ir pasišalina su išmatomis.
Iš narelių išbirę kiaušinėliai gali likti ant gyvūno kailio arba patekti ant žemės. Juos išnešioja vėjas, vabzdžiai, su lietumi gali patekti į atvirus vandens telkinius. Echinokoko kiaušinėliai yra atsparūs: gerai perneša šaltį, karštį, esant pakankamai drėgmės gali išlikti gyvybingi net keletą metų.
Patekusio į žmogaus organizmą echinokoko kiaušinėlio apvalkalas ištirpsta ir išsilaisvina lerva. Prasiskverbusi į žarnos sienelę ji patenka į kraują ir dažniausiai nunešama į kepenis, rečiau – plaučius, blužnį, inkstus ar kitus organus.
Audiniuose pradeda vystytis echinokokinės cistos, kurios gali išlikti gyvybingos dešimtis metų. Cista susiformuoja per 3–5 mėnesius. Kadangi jos auga labai lėtai, ligos požymiai ilgai gali likti nepastebėti.
Šunys ir kiti galutiniai šeimininkai užsikrečia suėdę tarpinių šeimininkų organus, kuriuose yra cistų.
Neturi specifinių požymių
Žmogus echinokokoze dažniausiai užsikrečia bendraudamas su užsikrėtusiais šunimis. Tačiau užsikrėsti galima ir nuo sveikų gyvūnų, ant kurių kailio, liežuvio patenka užkratas nuo nesveiko šuns ar iš echinokoko kiaušinėliais užkrėstos aplinkos.
Susirgti galima auginant ar prižiūrint švelniakailius žvėrelius. Užsikrečiama ir per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, uogas, vaisius, kurie užteršti echinokoko kiaušinėliais.
Ši parazitinė liga neturi specifinių požymių. Jos eiga priklauso nuo cistos dydžio, susidarymo vietos (kepenys, plaučiai, smegenys ir kt.), augimo trukmės.
Kaip neužsikrėsti echinokokoze:
kruopščiai plauti rankas po darbo laukuose, pažaidus su šunimi, paglosčius jį, prieš valgį
nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių
nešerti gyvūnų (kačių, šunų) termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kitais)
nešerti šunų iš bendrų indų, neleisti jiems miegoti su žmonėmis, laižyti veidą, rankas
tinkamai prižiūrėti savo augintinius, periodiškai lankytis pas veterinarijos gydytoją, tikrinti dėl kirmėlinių susirgimų, esant reikalui, juos gydyti
šunis vedžioti tik tam skirtose vietose, išmatas surinkti ir išmesti į tam skirtas šiukšliadėžes
nežaisti su valkataujančiais šunimis
