Gudručio vaistinė

Nutukimas – didelė rizika nėštumo eigai

PSO duomenimis, daugiau kaip 1 mili­jardas žmonių pasaulyje turi antsvorį. Nutukusių moterų yra žymiai daugiau nei vyrų. Nutukusių reprodukcinio amžiaus moterų sparčiai daugėja visose išsi­vysčiusiose šalyse, ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Jungtinėje Karalystėje dėl nėštumo besikreipiančioms moterims nutukimas diagnozuojamas dukart dažniau nei prieš dešimtmetį, daugiau nei 50 proc. vaisingo amžiaus moterų šioje šalyje yra nutukusios. Ir mūsų šalyje daugėja nutukusių moterų. 2010 m. PSO duomenimis Lietuvoje 20,6 proc. nutukusios. Tai du kartus daugiau nei Švedijoje ir tik šiek tiek mažiau nei Jungtinėje karalystėje. Nuolat didėja su nutukimu susijusių komplikacijų dažnis.

Dėl hormonų apykaitos sutrikimo, nutukusių moterų mėnesinių ciklas neretai būna nereguliarus arba jos visai išnyksta. Tai gali tapti nevaisingumo priežastimi, kurį gydyti darosi žymiai sunkiau nei normalaus svorio moterims.

Didelė problema tampa ne tik nutukimas iki nėštumo, bet ir per didelis svorio prie­augis nėštumo metu, ypač nutukusioms nėščiosioms. Apie 40 proc. moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai turi didelės įtakos nutukti per pirmuo­sius metus po gimdymo ir vėliau, palyginus su moterimis, kurių svorio prieaugis nėš­tumo metu buvo normalus.

Nėščioms moterims nutukimas diagnozuojamas pagal kūno masės indeksą (KMI) iki nėštumo ar pirmąjame nėštumo trimestre.

Nutukusioms moterims gresia įvai­rios nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio komplikacijos

Nutukimas siejamas su dažnesniais anks­tyvaisiais persileidimais, kuriuos galimai nulemia labai didelis estrogenų kiekis, skatinantis pernelyg didelį gimdos gleivinės išvešėjimą ir sudarydamas nepalankią aplinką embriono implanta­cijai. Dažnesni ir pakartotiniai persileidimai.

Padidėjusio arterinio kraujospūdžio (hipertenzijos) būklės nėštumo metu nu­tukusioms moterims būna žymiai dažniau nei turinčioms normalų KMI. Šios moterys 3–10 kartų dažniau serga pirmine hipertenzija jau iki nėštumo. Nėš­tumo sukelta hipertenzija ir preeklampsija (sunki ir klastinga nėščiųjų liga) yra viena dažniausių komplikacijų, dėl kurių nėštumą tenka užbaigti ankščiau gimdymo termino. Preeklampsijos rizika padidėja du kartus kas 5–7 kg/m2 KMI iki nėštumo. Eklampsijos (nėščiųjų traukulių) tikimybė nutukusioms taip pat yra didesnė nei normalaus kūno svorio moterims.

Gestacinis (nėštumo sąlygotas) diabetas yra dažnas endokrininis sutrikimas nutukusioms nėščiosioms, tačiau neretai tai gali būti iki nėštumo nediagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas. Todėl visoms nutukusioms moterims re­komenduojama atlikti gliukozės toleravimo mėginį pirmąjį nėštumo trimestrą. Nutukusioms moterims diagnozavus gesta­cinį diabetą, cukraus kiekio kraujyje korekcijai dažniau nepakanka dietos, tenka skirti insu­liną. Nutukusioms nėščiosioms gestacinio diabeto rizika yra 2–4 kartus didesnė nei nenutukusioms.

Nutukusiosioms moterims yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika dėl sužadintų gimdymų, esant nėštumo kom­plikacijų. Užsitęsęs nėštumas taip pat viena iš nutukusių moterų nėštumų komplikacijų, pasitaikanti du kartus dažniau dėl nevisaverčių sąrėmių, lėčiau atsiveriančio gimdos kaklelio, sunkesnio vaisiaus slinkimo gimdymo kanalu. Taigi, nutukusioms moterims tiek priešlaikinis gimdymas, tiek gimdymas praėjus gimdymo terminui sužadinamas dažniau. Dėl nevisaverčių sąrėmių, gimdymo veiklą dažniau tenka skatinti medikamentais. Literatūroje nurodomi dažnesni vaisiaus širdies ritmo pokyčiai, mekonijumi suteršti vaisiaus vandenys gimdymo metu, todėl aprašomas ir dides­nis cezario pjūvio operacijų skaičius. Be to, atlikti cezario pjūvį techniškai yra sudėtingiau, padidėja anes­teziologinių, trombembolinių komplikacijų bei pooperacinių infekcijų rizika.

Nutukimo įtaka vaisiaus vystymuisi

Riebalinis audinys yra labai aktyvus endokrininis organas, sekretuojan­tis daugybę hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų neigiamai veikiančių vaisiaus vystymąsi.

Vaisiaus vystymąsi gimdoje daugiausia lemia genetiniai veiksniai, tačiau labai svarbus ir motinos  aplinkos vaisiui esant gimdoje veiksnys. Moters kūno svoris pastojimo metu turi didelės reikšmės medžiagų apykaitos pokyčiams nėštumo metu, embriono ir vai­siaus vystymuisi bei tolesnei naujagimio, kūdikio ir vaiko raidai. Vaisiaus buvimas gimdoje yra trumpalai­kis, tačiau nepalanki aplinka joje – motinos nutukimas iki nėštumo arba per didelis svorio prieaugis nėštumo metu gali lemti nuolatinius pokyčius pagumburyje, kasos ląstelėse ir kitose biologinėse kūno svorį reguliuojančiose sistemose.

Vaisius yra stambus, jei jo masė yra didesnė nei 4000 g ir daugiau (ma­krosomija). Jei nutukusiai moteriai diagnozuotas gestacinis diabetas tikimybė pagimdyti stambų vai­sių dar didesnė. Dėl motinos kaulinio dubens neatitikimo stambiam vaisiui, dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos, gimdymo metu galinčių įstrigti vaisiaus petukų, dažnesnės gimdymo traumos. Po gimdymo naujagimiams dažnai diagnozuojama per mažas gliukozės kraujuje kiekis (hipoglikemija) ir padidėjęs bilirubino kiekis (hiperbilirubinemija) dėl gimdoje būnant patirto per didelio gliukozės (hiperglikemijos) ir  insulino kiekio (hiperinsulinemijos). Didesnio svorio naujagimius nutukusios moterys gimdo tiek dėl nutukimo, tiek dėl per didelio svorio prieaugio nėštumo metu, tiek dėl dažniau diagnozuojamo gestacinio diabeto.

Nutukusių moterų vaisiams dažniau nei turinčioms normalų svorį diagnozuojami apsigimimai. Daugelio autorių duomenimis, dažniau­siai pasitaikantis apsigimimas nutukusių moterų vaisiams yra nervinio vamzdelio vys­tymosi defektai. Pastebėta, jog apsigimimo rizika tiesiogiai priklauso nuo nutukimo laipsnio. Šio apsigimimo priežastis, manoma, yra per mažas folinės rūgšties kiekis moters organizme, skiriant įprastai rekomenduojamą 400 μg folinės rūgšties dozę. Nutukusioms moterims rekomen­duojama skirti 5 mg folinės rūgšties kasdien 1 mėn. iki pastojimo ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Kiti dažniau diagnozuojami apsigimimai – įgimtos širdies ydos, viršutinės lūpos ir go­murio nesuaugimas, išangės neišsivystymas, sėklidžių nenusileidimas, galūnių apsigimimai, diafragmos ir bambos išvaržos. Dažnesni ir dauginiai apsigimimai.

Apibendrinant galima teigti, jog nutu­kusioms moterims labai svarbu planuoti nėštumą, siekiant išvengti arba sumažinti su nutukimu susijusių nėštumo ir gimdymo komplikacijų, gresiančių vėlyvųjų pasekmių, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, endokri­ninių ligų, tiek joms pačioms, tiek jų vaikams. Mitybą ir svorį dieta ir fiziniu krūviu reikia koreguoti iki nėštumo. Nutukusios moterys, planuodamos nėštumą, turėtų būti konsultuojamos dietologo, akušerio-ginekologo, sužinoti apie gresiančias komplikacijas vaisiui ir jai pačiai, apie galimybę jų išvengti. Svarbu žinoti, kad būtina skirti didesnę dozę folinės rūgšties, vartoti vitaminą D, esant preeklampsijos rizikai – aspiriną, galinčius sumažinti nutukusioms nėščiosioms būdingų komplikacijų tikimybę. Šių moterų nėštumas priskiriamas didelės rizikos nėštumų kategorijai.

Prof. Ruta Nadisauskiene M.D., Ph.D., FRCOG
Head of the Dept. OB/GYN Lithuanian University of Health Sciences
Eiveniu st. 2 LT-50009, Kaunas 7, Lithuania Ph. +370 37 327132
ruta.nadisauskiene@gmail.com

TAIP PAT SKAITYKITE