Biorythm

Neurologinį plaktuką papildo patobulėjusi diagnostika

Prieš 20 metų neurologinės ligos faktiškai buvo nustatomos dviem priemonėmis – neurologo plaktuku ir gydytojo žiniomis. Šiandien diagnostika tapo gerokai tobulesnė.

Plaktuko nebeužtenka

Apie neatsiejamą neurologinių ligų gydytojo instrumentą – neurologo plaktuką – sukurta ne viena šypseną kelianti istorija.

Tačiau Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis pastebi, kad šiandien tokiu pat neatskiriamu bei kasdieniu jų specialybės gydytojų įrankiu tapo ir kompiuterinis tomografas ar dvigubas kraujagyslių skenavimo aparatas.

„Šie tyrimai tokie pat būtini kaip kardiologiniam ligoniui kardiograma ar sergančiajam kraujo liga kraujo tyrimas”, – paaiškino vedėjas.

Gydytojas pasidžiaugė, kad dabar neurologinių ligų diagnostikos galimybės yra išties puikios. Ligoninė naudojasi naujausios kartos kompiuteriniu tomografu. Kasdienybe yra tapę ir ultragarsiniai tyrimai, suteikiantys galimybę ištirti paciento magistralinių arterijų kraujotaką, širdies būklę.

Neurologijos skyriaus gydytojai nekantriai laukia greitai pradėsiančio veikti paties moderniausio Vakarų Lietuvoje kompiuterinio tomografo. Jis taip pat gerokai palengvins ir pagreitins neurologinių ligų diagnostiką.

24 metus neurologu dirbantis R.Urbutis prisiminė, kad darbo pradžioje diagnozuojant ligas faktiškai buvo naudojamasi dviem priemonėmis – neurologo plaktuku ir nervų sistemos anatomijos žiniomis.

Ligos susipina

Laikui bėgant patobulėjo ne tik diagnostika. Vedėjo pastebėjimu, kuo toliau, tuo labiau atskiros medicinos terapijos šakos integruojasi. Tad neurologai glaudžiai bendradarbiauja ir su kolegomis iš kitų sričių: kardiologais, nefrologais, angiochirurgais.

Dažniausiai pasitaikančios terapinės ligos – cukrinis diabetas, aterosklerozė, hipertonija – pažeidžia įvairius organus ir audinius. Tad daug metų kenčiantieji nuo šių ligų gali susirgti insultu, miokardo infarktu. Būna, kad tuo pačiu metu vienu pacientu rūpinasi įvairių specialybių gydytojai.

30 metų neurologės darbo patirtį turinti gydytoja Skaistė Galgatavičienė pastebi, kad jų skyriuje dažnai gydomi ir kardiologiniai ligoniai.

„Neurologinės ir kardiologinės ligos glaudžiai susijusios. Jas sieja kraujagyslių patologijos”, – paaiškino S.Galgatavičienė.

Pasak gydytojos, jeigu kyla neaiškumų, konsultuojamasi su kardiologais ar kitais specialistais. Kolegos visada noriai padeda.

Operuoja kolegos

R.Urbutis pasakojo, kad dalį skyriaus pacientų sudaro tie, kuriems nepakanka konservatyvaus gydymo ar reabilitacinių procedūrų.

Pasitaiko situacijų, kai tirdami pacientą bei ieškodami nusiskundimų priežasties gydytojai diagnozuoja ir pavojingus kaklo arterijų, kraujagyslių susiaurėjimas arba net užsikimšimus.

Šiuos pacientus operuoja didelę patirtį turintys ligoninės angiochirurgai.

Pasak vedėjo, anksčiau nervų ligomis sergantys pacientai, jeigu prireikdavo neurochirurgų įsikišimo, važiuodavo į Kauną arba Vilnių. Dabar jie operuojami vietoje, gretimoje ligoninėje.

Kolektyvas pasipildė

Neurologijos skyriaus kolektyvas nėra didelis, tačiau ligonių čia visada būna pilna. Vedėjas atkreipė dėmesį, kad seniau vasarą ligoninėje sumažėdavo pacientų srautai, bet pastarąjį penkmetį skyriuje nejaučiama sezoniškumo.

Daugiau nei dešimtmetį Neurologijos skyriaus branduolį sudarė trys gydytojai: S.Galgatavičienė, šiuo metu atostogaujanti Andra Jovaišienė ir vedėjas R.Urbutis.

Neseniai jų gretas papildė rezidentė Olga Knoknerienė, o rugsėjį į kolektyvą įsilies dar vienas jaunas kolega.

„Bus puikus lydinys jaunatviško entuziazmo, šviežių akademinių žinių ir mūsų vyresniųjų kolegų patirties”, – džiaugėsi vedėjas.

Pasak R.Urbučio, ne vienus metus buvo jaučiamas dar vieno specialisto poreikis. Mat tie patys trys gydytojai dirba ligoninėje ir konsultuoja Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje.

Tačiau jauni specialistai neskubėdavo rinktis pajūrio. Po studijų jie lieka Vilniuje arba Kaune.

Prieš kelias savaites į naują kolektyvą įsiliejusi rezidentūrą baigianti O.Knoknerienė pasidžiaugė atsidūrusi tarp itin draugiškų kolegų. Ji taip pat pastebėjo, kad skyriuje puikiai sustyguotas darbas, atliekama daug naujų neurologinių ligų diagnostiką gerinančių tyrimų, o gydytojai ir slaugytojos glaudžiai bendradarbiauja.

Slauga skiriasi

Beveik dešimtmetį skyriui vadovaujantis R.Urbutis pasakojo, kad ilgą laiką nesikeičia ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų branduolys. Didžioji jų dalis skyriuje dirba nuo pat pradžių.

Neurologija, kaip ir kiekviena kita terapijos sritis, turi savo specifiką. Didelę patirtį turinčios slaugytojos puikiai ją išmano ir žino, kaip rasti bendrą kalbą su pacientais. Šie už profesionalumą atsilygina geru žodžiu.

Vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja Stasė Jankauskienė patvirtino, kad slaugymo principai Neurologijos skyriuje išties yra kitokie.

Čia dažniau tenka slaugyti senus žmones, kartais – paralyžiuotus ar nekalbančius. Be to, neurologiniai ligoniai nėra tokie aktyvūs. Tad jų slauga nėra lengva.

Faktai:

Neurologijos skyriuje dirba gydytojai – 4

slaugytojai – 8

Skyriuje – 20 lovų

Per metus gydoma apie 750 pacientų


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE