Vilniaus savivaldybė leido neįgaliesiems nemokamai statyti automobilius mokamose aikštelėse. Tačiau į šį sąrašą dabar patenka tik vienetai, o dauguma nemokamai galinčių statyti automobilį apskritai sunkiai pajuda.
Nesupranta lengvatos esmės
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką neįgalieji, pateikę specialią jų ligą patvirtinančią kortelę, mokamose aikštelėse gali savo automobilius statyti nemokamai. Tik bėda ta, kad tokios kortelės išduodamos tiems neįgaliesiems, kurių darbingumas siekia iki 30 proc. Vyresnio amžiaus žmonės tai vadina 1-ąja invalidumo grupe.
„Kažkokia nesąmonė, pagal dabartinę tvarką tą kortelę gali gauti tik tie, kurie pagal sovietinę sistemą buvo priskirti 1-ajai invalidų grupei. Ar tie žmonės išvis vairuoja? Mano brolis gavo 1-ąją grupę ir mirė po dviejų mėnesių. Turėjo jis ir mašiną, ir teises, bet jau tada ne tas galvoj buvo. Kaip tos nuolaidos kuriamos?” – į „Vilniaus dieną” tokiais karčiais žodžiais kreipėsi sostinės gyventojas Algirdas Rubinas.
Vyriškis turi neįgaliojo pažymėjimą, kurį gavo stebuklingai pagijęs po to, kai daugiau nei prieš du dešimtmečius iškrito iš penkto aukšto ir susilaužė stuburą. Devyniolika savaičių nejudant praleidusiam A.Rubinui pasisekė – jis išgyveno. Už šią traumą buvo „apdovanotas” 2-osios grupės invalidumu. Tačiau negalios lengvatos baigėsi. Pasirodo, nuo rugsėjo 1-osios Vilniuje įsigaliojusi nauja tvarka teisę naudotis automobilio statymo lengvata paliko tik tiems, kurie gaus neįgaliojo automobilio statymo kortelę.
„Per metus nuvažiuoju 3 tūkst. km. Nežinau, daug tai ar mažai, mašiną laikau garaže. Vieną kartą važiuoju į Zarasų rajoną tėvų kapų aplankyti ir vieną kartą per Motinos dieną. Lengvata pasinaudočiau tik du kartus per metus, kai važiuoju uošvių aplankyti ir palieku automobilį Tilto gatvėje. O kas dabar pasidarė?” – retoriškai klausė A.Rubinas.
Gavo 2-ąją grupę
Šiuo metu A.Rubino neįgaliojo pažymėjime grafoje, kur turi būti nurodyti darbingumo procentai, yra įrašas „vidutinių”. Tad norėdamas, kad viskas būtų teisėta, vyriškis ilgai nelaukęs ėmėsi minti valdiškų įstaigų slenksčius. Pirmiausia kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, iš ten į savivaldybę ir galiausiai į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, esančią sostinės Švitrigailos gatvėje.
„Supraskite, aš nesiskundžiu. Bet kas tai per tvarka? Esu dabartinio mero gerbėjas, nes jam anksčiau būnant valdžioje ir dabar miestas gražėja. Bet priimti sprendimą suteikti lengvatą tai grupei, kurioje praktiškai nėra vairuotojų, ne visai logiška. Ir taip tas darbingumo nustatymas yra sugriežtintas, o kas bus dabar?” – sielvartavo A.Rubinas.
Bandys apeiti įstatymą
„Net nežinau, kaip dabar elgtis. Ar valdininkai negalėjo padaryti kitaip? Tegul būna tie lipdukai. Suprantu, su tais lipdukais buvo nemažai piktnaudžiavimo. Tačiau jeigu kyla įtarimas, prieik, paprašyk pažymėjimo. Ir tada bausk. O dabar reikia kortelės, kurias gauna tik vienetai. Negalima taip per vieną dieną kaip kirviu lengvatą likimo nuskriaustiems žmonėms nukirsti”, – gūžčiojo pečiais pašnekovas.
Vyriškis teigė, kad kol kas bandys išsiversti su esamu dokumentu, o vėliau bus matyti. „Gal policininkai supras. Juk visokių būna, bandysiu susidariusią padėtį, kalbėdamas su jais tiesiogiai, išaiškinti. Labai individualūs negalios atvejai, ir, manau, žiūrėti į tai reikia taip pat individualiai”, – pabrėžė A.Rubinas.
Kortelės galioja seniai
Neįgaliųjų reikalų departamentas tikina, kad neįgaliojo, kaip kelių eismo taisyklėse numatyto, ženklo galiojimo joks įstatymas nepanaikina. Neįgaliojo automobilio statymo kortelė reikalinga tik tuo atveju, jeigu vairuotojas nuspręs pasinaudoti Vilniaus savivaldybės tarybos numatyta lengvata – nemokamai statyti automobilį mokamoje aikštelėje.
„Kiekvienas miestas yra nusistatęs savo tvarką. Kaunas jau anksčiau buvo pradėjęs išduoti leidimus, kad nebūtų piktnaudžiavimo, kituose miestuose galioja kitokia tvarka. Viskas nuo vietos tarybų priklauso. O neįgaliojo automobilio statymo kortelė sugalvota 2009 m. lapkritį. Nuo tada keitėsi tik jos įsigijimo tvarka”, – paaiškino Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Informavimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Agnė Martinaitytė.
Pasak pašnekovės, neįgaliojo kortelė iš pradžių buvo sugalvota kaip tarptautinis dokumentas, nes Lietuvoje galiojantis mėlynas lipdukas su neįgaliojo atvaizdu pripažįstamas tik kaimyninėje Lenkijoje. Tik atsiradus kortelei asmenų, galinčių ja naudotis, sąrašas buvo ilgas, bet vėlesni teisės aktai jį sutrumpino.
„Iš pradžių kortelės turėtojais galėjo būti asmenys, turintys 55 proc. darbingumo lygį. Bet skaičius buvo toks, jog ėmė trūkti vietų, net patys neįgalieji ėmė skųstis. Todėl šių metų kovo mėnesį asmenų, galinčių gauti tokią kortelę, ratas buvo susiaurintas. Dabar ją gali gauti tie, kurių darbingumas – iki 30 proc., arba tie, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Trumpai tariant, pretenduoti į kortelę gali tie, kuriems iš tikrųjų sunku judėti”, – apibendrino A.Martinaitytė.
