Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje skatinamas mokymasis visą gyvenimą.Vis daugiau valdžios institucijų ir verslo bendrovių supranta šio principo svarbą didinant šalies ekonomikos konkurencingumą. Šiuo metu įtampa Lietuvos darbo rinkoje juntama tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių. Ekonomistai perspėja – darbo rinkos problemas būtina spręsti ne tik įprastomis priemonėmis, bet ir nestandartinėmis. Viena iš jų – neformalus švietimas.
Vyriausybės atskira programa
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, neseniai sakydamas kalbą Seime surengtos konferencijos „Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) svarba“ atidarymo proga, pabrėžė mokymosi visą gyvenimą principo, kurį ir propaguoja tokie universitetai, svarbą.
Premjeras priminė, kad Vyriausybės programoje yra numatyta skatinti mokymosi visą gyvenimą programas, kurios būtų įgyvendinamos ir per neformalųjį švietimą bei savišvietą, o Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje pabrėžiama, kad privalu plėtoti alternatyvas švietimo sistemoje, kurios būtų prieinamos, patrauklios ir vertingos suaugusiesiems, ypač kaimo gyventojams. Kartu įsipareigojama sukurti įvairesnes paskatas ir sąlygas mokytis. Pasak Vyriausybės vadovo, tam turėtų pasitarnauti parengta nauja Neformaliojo švietimo įstatymo redakcija.
„Reikia ieškoti ir pasiūlyti vyresniems žmonėms įvairesnių mokymosi priemonių, skatinti mentorystės ir savanorystės projektus, pasinaudoti galimybėmis sugrįžti į darbo rinką“, –kalbėjo ministras pirmininkas.
Daugiausiai problemų darbo rinkoje šiomis dienomis yra regionuose. Pavyzdžiui, Ukmergėje apie 60–70 proc. bedarbių neturi profesinio pasirengimo, darbo patirties arba yra praradę darbo įgūdžius dėl ilgos darbo pertraukos. Anot premjero, profesinis mokymas turi lanksčiai ir operatyviai prisiderinti prie rinkos pokyčių, 2013-2014 m. profesinio mokymo įstaigoms skirta beveik 300 mln. litų, todėl ši sistema turi veikti efektyviai ir kokybiškai.
Rizikos grupė – jaunimas
Darbo rinkos stebėsena rodo, kad kita rizikos grupė darbo rinkoje – jaunimas. Nors per 2014 m. pirmąjį pusmetį registruotas jaunimo iki 25 m. amžiaus nedarbas Lietuvoje nuosekliai mažėjo, 2014 m. rugsėjo 1 dieną buvo 16 tūkst. 300 registruotų jaunų bedarbių. „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje jaunimo nedarbas nuo 2010 metų tolygiai mažėjo ir 2013 m. pasiekė 21,9 proc. – 1,6 procentinio punkto mažiau ES vidurkio. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Seime vykstančioje konferencijoje „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“ pabrėžė, jog, padedant jaunam žmogui pasiekti darbdavį, būtinas visų visuomenės grandžių – švietimo sistemos, darbo biržų, darbdavių bei įvairių nevyriausybinių organizacijų – įsitraukimas.
Lietuva, viena pirmųjų Europoje, pradėjo įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria siekiama visiems jaunuoliams iki 29 metų amžiaus per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo suteikti galimybę gauti gerą pasiūlymą dirbti ar toliau mokytis, įskaitant pameistrystės formą, atlikti praktiką arba stažuotę, ypatingą dėmesį skiriant niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių įtraukimui į darbo rinką.
Šių metų I pusmetį atvirų jaunimo centrų ir erdvių veiklose dalyvavo beveik 3,3 tūkst. jaunų žmonių nuo 14 iki 29 metų, iš kurių beveik 300 – niekur nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys. Po taikytų priemonių per 30 pastarųjų sugrįžo į švietimo sistemą, per 60 užsiregistravo teritorinėse darbo biržose, 70 pradėjo dirbti.
Prie dešimties teritorinių darbo biržų veikia Jaunimo metodinės tarybos, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 100 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Prie 60 teritorinių darbo biržų klientų aptarnavimo skyrių sudarytos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo komisijos, kurių veikloje dalyvauja apie 240 darbdavių, valstybinių, švietimo įstaigų atstovų.
Kuriama Jaunimo garantijų iniciatyvos stebėsenos sistema leis stebėti ir vertinti jaunimui suteiktų paslaugų ir organizuotų priemonių efektyvumą bei rezultatus, paskaičiuoti rodiklius bei įvertinti grįžtamąjį ryšį, kad būtų galima sukurti daugiau įrodymais pagrįstų politinių ir intervencijos priemonių, užtikrinant veiksmingą lėšų panaudojimą.
Nuo šiol Lietuvoje darbo ieškantiems ir profesinę karjerą planuojantiems jaunuoliams pagalbą teiks bei su darbdaviais bendradarbiaus jau 25 jaunimo darbo centrai.
Darbininkai konkrečiai darbo vietai
Ūkio ministerija, siekdama padėti Lietuvos įmonėms išsiugdyti kvalifikuotų darbininkų konkrečiai darbo vietai, įgyvendina bandomąjį projektą „Pameistrystė – galimybė eksporto plėtrai”. Pirmajame projekto etape VšĮ „Versli Lietuva” atrinko 12 įmonių ir joms paskirstė 100 konsultacinių paketų. Iš viso įgyvendinant projektą bus atrinkta daugiau kaip 20 įmonių, susiduriančių su kvalifikuotų darbininkų trūkumu Vilniaus ir Šiaulių regionuose.
„Bandomasis pameistrystės projektas skirtas įmonių konkurencingumui ir eksporto galimybėms skatinti, padedant spręsti darbuotojų kvalifikacijos problemą regionuose. Stiprindami savo šalies žmogiškųjų išteklių potencialą, didiname verslo galimybes, tampame patrauklesni užsienio investuotojams. Svarbu tai, kad tokio pobūdžio projektai užtikrina ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius teigiamus rezultatus”, – pabrėžė ūkio ministras Evaldas Gustas.
„Pameistrystė – galimybė eksporto plėtrai” – tai dualiojo mokymo modeliu paremtas konsultacinis projektas, skatinantis pačias įmones investuoti į kvalifikuoto darbuotojo ugdymą. Projekto rezultatas – darbuotojai, išėję programą iškart perprantantys visus įmonės techninius ir technologinius procesus ir galintys pradėti dirbti.
Antrajame projekto etape jau gauta 12 paraiškų iš įmonių, kurios atstovauja apdirbamosios gamybos ir statybos sektoriams. Šiuo metu vyksta šių paraiškų vertinimas. Pagal nustatytus vertinimo kriterijus atrenkant projekte dalyvaujančias įmones, orientuojamasi į du pagrindinius sektorius – gamybos ir statybos.
Pasibaigė neturinti analogo švietimo programa
Prie neformalios švietimo prisijungia ir šalies universitetai. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Bankininkystės katedroje baigta įgyvendinti neformalaus švietimo programa „Draudimo akademija“.
„Draudimo srityje dirbantieji, įgiję praktinės patirties įvairiose srityse ir gerokai anksčiau baigę studijas brandūs žmonės, dažnai neturi galimybių mokytis universitete ar kolegijoje. Ši problema ypač akivaizdi mažesniuose Lietuvos miestuose. Todėl jų siekis tobulėti, įgyti naujų žinių ir kompetencijų, kurios padėtų įsitvirtinti darbo rinkoje ir tapti konkurencingais savo srities profesionalais, skatina ieškoti inovatyvių mokymosi būdų.“, – tvirtina MRU Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanė prof. dr. Rima Žitkienė.
Todėl Mykolo Romerio universitetas, bendradarbiaudamas su vienos novatoriškiausios Lietuvoje draudimo bendrovės AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu, parengė ir sėkmingai įgyvendino neformalaus švietimo programą „Draudimo akademija“.
Draudimas yra neatskiriamas pažangios ekonominės sistemos elementas, kuris užtikrina visų visuomenės gyvenimo socialinių ir ekonominių pusių apsaugą, yra svarbus investicinių resursų pritraukimo į ekonomiką mechanizmas. Spartų šalies ekonominį vystymąsi neišvengiamai lydi rizikų spektro padidėjimas ir poreikių rizikų vertinimui, valdymui ir draudimui plėtimasis.
„Būtinomis draudimo rinkos sąlygomis yra ne tik paklausa draudimo produkcijai, bet ir sugebančių šią paklausą patenkinti draudikų buvimas. Deja, vertinant draudimo rinką Lietuvoje matoma, kad draudimo paslaugų gavėjai nepakankamai žino apie draudimo paslaugas. Žinioms perteikti reikalingi kvalifikuoti specialistai, kurių formaliam mokymui yra skirta tik keletas programų“, – tvirtina AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo generalinė direktorė Katerina Pavlidi.
AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įvertinęs savo darbuotojų kompetencijas, nustatė poreikį apmokyti 170 darbuotojų iš visos Lietuvos. Projekto įgyvendinimo metu buvo vykdoma tęstinio mokymo paslaugų plėtra aukštojoje mokykloje, t.y. MRU, panaudodamas savo turimus išteklius, parengė neformalaus mokymo programą pritaikytą atskiroms draudimo darbuotojų kategorijoms. Lietuvos gyventojai ypač mažai mokosi neformaliai, todėl šis mokymosi būdas, t.y. kvalifikacijos tobulinimas, kartu padėjo vystyti lanksčių mokymosi formų plėtrą.
„Šio projekto idėja yra inovatyvi ir nestandartinė. Visų pirma, nėra tokio projekto Lietuvoje, pritaikyto draudimo paslaugų teikėjams. Antra, formalaus mokymosi elementai buvo perkelti į neformalaus mokymo programą. Be to, projekto įgyvendinimo metu vedami mokymai buvo abipusiai naudingi: MRU dėstytojai, ne tik suteikė žinias studijuojantiems finansų ir draudimo srityje, bet ir patys įgijo gerosios patirties, analizuodami praktinius atvejus, atskleisdami draudimo paslaugų problemas ir jų teikimo ypatumus“, – įsitikinusi prof. dr. Rima Žitkienė
„Svarbiausia, kad šis projektas skatina verslo ir viešojo sektorių bendradarbiavimą, sukuria pridėtinę vertę žinių panaudojimo bei poreikių patenkinimo srityje“, – antrina projekto mokymų paslaugų teikėjo VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo institutas prezidentė dr. Aleksandra Lezgovko.
Praėjusį mėnesį Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje buvo registruotas didžiausias šiais metais laisvų darbo vietų skaičius -32,6 tūkst.
Registruotas nedarbas per rugsėjį sumažėjo nuo 8,9 iki 8,4 proc. Teritorinėse darbo biržose spalio 1 d. buvo registruota 152,2 tūkst. bedarbių tai yra 10 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį.
*Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža, Mykolo Romerio universitetas.
Nuotraukoje – Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanė prof. dr. Rima Žitkienė projekto „Draudimo akademija“ baigimo ceremonijoje.
Denis Tarasenko
UAB MSol&Com
+37069926753
info@msolcom.lt
