Balandžio 28 d. minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena primena apie darbdavių įsipareigojimą rūpintis komandos gerove. Nors daugiau nei dešimtmetį saugos darbe situacija Lietuvoje gerėjo, kelią progresui pakirto pandemija. Kokį poveikį karantinas padarė darbuotojų saugos situacijai ir kokios yra naujos darbuotojų apsaugos tendencijos, pasakoja ekspertai.
2019 metais Lietuvoje buvo užfiksuotas mažiausias mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius per dešimtmetį, o 2020–2021 metais dėl nesaugių darbuotojų veiksmų jis išaugo beveik trečdaliu, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys. To priežastis – dėl karantino ribojimų susiklosčiusi situacija, kurioje profesinės rizikos vertinamos savarankiškai, o darbų saugos priežiūra – suprastėjusi.
„Dalyje veiklos sričių nuotolinis darbas buvo neįmanomas. Tai mažmeninė prekyba, gamyba, žemės ūkis, miškininkystė, statybos, transporto sektoriai ir t. t. Šiose srityse dalyje įmonių pandemijos metu atsirado atotrūkis tarp darbuotojų ir jų tiesioginių vadovų, sumažėjo išorės kontrolė bei profesinės rizikos veiksnių nuoseklumas. Tad darbuotojai turėjo savarankiškai įsivertinti jiems gresiančias rizikas ir priimti sprendimą, kaip vykdyti paskirtas funkcijas. O tam jiems dažnai trūko ir žinių, ir praktikos“, – pasakoja VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
2022 metais VDI stebi mirtinų nelaimingų atvejų sumažėjimą, artėjantį prie 2019-ųjų statistinių duomenų skaičių, tačiau grįžimui į situaciją iki pandemijos laikotarpio prireiks laiko, teigia ekspertas.
Svarbu darbuotojų įtraukimas
VDI atstovas akcentuoja, kad kuriant kiekvieną darbo vietą, visi – fiziniai, fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir psichosocialiniai – profesinės rizikos veiksniai turi būti įvertinti bei privalo būti nustatytos prevencinės priemonės jiems šalinti ar mažinti.
„Visapusė darbuotojų sauga ir sveikata – vieni svarbiausių aspektų, lemiančių darbui palankią aplinką ir sėkmingą įmonės funkcionavimą, užtikrinant jos veiklos efektyvumą bei našumą. Dėl to darbdavys turi pasirūpinti ne tik fiziniu darbuotojų saugumu, bet ir palankiu emociniu klimatu bei psichologine gerove“, – teigia S. Balčiūnas.
Pašnekovas pabrėžia, kad darbų sauga turi rūpintis ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas, tačiau šio supratimo Lietuvoje kol kas labai trūksta. Dėl šios priežasties būtina ugdyti darbuotojų sąmoningumą apie būtinybę rūpintis savo saugumu ir sveikata bei suteikti jiems visus reikalingus įrankius tai padaryti.
Fiksuoja ir neįvykusius incidentus
Klaipėdos rajone veikiančio „Philip Morris Lietuva“ fabriko tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas taip pat pataria verslui į savo darbuotojų saugą žvelgti iš kelių perspektyvų.
„Darbo vieta tiesiogiai veikia ne tik kiekvieno darbuotojo fizinę, bet ir emocinę, ekonominę ir socialinę gerovę, o tuo pačiu ir jo finansinį stabilumą. Tad prevencinės priemonės ne tik mažina nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų tikimybę. Jos taip pat didina darbuotojų pasitenkinimą darbu ir jų motyvaciją“, – teigia U. Dapkūnas.
Pašnekovas pritaria VDI nuomonei, kad labai svarbu, jog ir patys darbuotojai, o ne tik vadovai būtų įtraukti į darbų saugos vystymą.
„Darbuotojai geriausiai mato, kuriuose procesuose kyla daugiausia rizikų. Mūsų įmonėje jau daugelį metų veikia programa „Misija nulis“, kurios tikslas – neturėti jokių incidentų ir nelaimingų atsitikimų. Viena iš programos dalių yra sistema „Raportuok pavojų“, kuri darbuotojams suteikia galimybę pranešti apie „per plauką“ neįvykusį incidentą, o darbdaviui – proaktyviai identifikuoti problemines vietas ir išvengti kylančių rizikų“, – sako „Philip Morris Lietuva“ atstovas.
Taip pat, pataria U. Dapkūnas, jeigu yra galimybė – pravartu pasisemti žinių ir patirties iš kitų panašaus pobūdžio įmonių. Pavyzdžiui, visos „Philip Morris“ priklausančios gamyklos pasaulyje taip pat nuolatos dalijasi informacija apie įvykusius incidentus, vertina jų pasikartojimo riziką ir imasi prevencinių priemonių, mažinančių jų tikimybę.
Saugą diegia į įmonės kultūrą
U. Dapkūnas teigia, kad norint užtikrinti maksimalią saugą, svarbu, jog ji taptų esmine įmonės kultūros dalimi. To galima pasiekti keliomis priemonėmis. Pavyzdžiui, kiekvienas „Philip Morris Lietuva“ vykstantis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra pradedamas nuo darbų saugos temos ir su ja susijusių klausimų. Be to, siekiant maksimaliai sumažinti nelaimingų atsitikimų rizikas, darbuotojams dažniau nei numato teisės aktų tvarka yra organizuojami teoriniai ir praktiniai darbų saugos mokymai.
„Įmonėje esame įdiegę elgsenos darbe stebėjimo sistemą, kuri leidžia pranešti apie nesaugų kolegų elgesį darbo vietoje ir suteikti jiems grįžtamąjį ryšį. Tokiu būdu skatiname kolektyviai rūpintis darbo saugos kultūra. Be to, už pastebėtas nesaugias elgsenas arba reguliarių nuomonės tyrimų metu išreikštus pasiūlymus, kaip gerinti darbų saugą, kiekvieną savo darbuotoją paskatiname“, – sako „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas.
„Philip Morris Lietuva“ kasmet vykdo kiekybines ir kokybines apklausas, kurių metu darbuotojai suteikia grįžtamąjį ryšį apie saugos kultūrą darbovietėje. Tai, pasak U. Dapkūno, net nuotolinio darbo metu padeda išlaikyti nuolatinį ryšį tarp darbuotojų ir darbdavio ir sutarti dėl prioritetinių saugos bei sveikatos sričių.
Anot U. Dapkūno, neatsiejama darbuotojų saugumo dalis yra ir psichologinė gerovė. Dėl to, „Philip Morris Lietuva“ veikia sveikatingumo programa, kurią sudaro įvairios iniciatyvos, skirtos darbuotojų fizinei ir psichologinei sveikatai gerinti – nuo įvairių sveikatos tyrimų atlikimo iki galimybės priimti sveikatingumo ar sporto iššūkį. Be to, vykdoma bedūmio darbdavio programa, t.y. įmonės darbuotojams suteikiamos sąlygos mesti rūkyti cigaretes taip rūpinantis jų sveikata ir prisidedant prie „Philip Morris International“ tikslo visame pasaulyje sukurti bedūmę ateitį.
„Taip pat įmonėje yra įsteigta komunikacijos linija, į kurią galima kreiptis dėl turimų abejonių ar nusiskundimų, susijusių su kolegų, vadovų elgesiu. Kiekvienas pranešimas ar skundas yra nuodugniai tiriamas nešališkų ir tam reikiamas kompetencijas turinčių tyrėjų, o nustačius pažeidimą – imamasi atitinkamų priemonių. Visa tai skirta tam, kad įmonėje būtų kuriama ir puoselėjama emociškai saugi aplinka, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertinamas ir svarbus“, – priduria U. Dapkūnas.
