REXSAN

Mugė „Mokykla“: pamokos, diskusijos, priemonės

Nuo penktadienio Vilniuje veikė paroda „Mokykla 2013”, kuri į diskusijas bei pristatymus pakvietė ne tik mokytojus, bet ir tėvus, jų vaikus. Trečiąkart vykstančios mugės šūkis – „Ieškoti, atrasti, išdrįsti!”

Tik įžengus į Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“, kur ir vyko mokyklų įrangos ir mokymo priemonių paroda „Mokykla 2013”, darėsi tvanku: šurmulys kilo nuo zujančių mokinių, viską stebinčių, pamokose ar diskusijose dalyvaujančių mokytojų.

Buvo svarbu ne tik dalyvauti diskusijose, pamokose, bet ir aplankyti stendus, kuriuose galima įsigyti paprastam mokyklinukui reikalingų prekių, apžiūrėti įrangą, siūlomą mokykloms. Išmaniosios lentos – tik vienas pavyzdžių, tačiau pagal jų kiekį parodoje buvo galima spręsti, kad jos – mokykloms įprastos.

Mokyklose bandoma gaivinti kūrybiškumą

Kaip sėkmingai valdyti švietimo įstaigas, kaip kasdien mokytis kūrybiškai, kaip suprasti mokinius? Apskritai pastaruoju metu vienas svarbiausių klausimų, kylančių mokykloje, kaip kūrybingai ugdyti vaikus. „Kūrybinių partnerysčių“ pristatymo metu ir keltas klausimas, kaip atrasti  prasmingesnį mokymąsi.

Kaip mokytojams dėstė projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė Milda Laužikaitė, šis projektas mokykloje sukuria laboratorinę erdvę bandymams, kurių metu aiškėja mokymosi išteklių, tokių kaip motyvacija, supratimas, problemos. Taip pat aiškinamasi, kas nutinka sudėtingų dalykų pamokose – gamtos mokslų ar menų. „Problemos formuluojamos atsižvelgiant į vaikus ir jų elgesį“, – sakė M. Laužikaitė.

Kūrybinis agentas mokykloje yra tarsi kritiškas draugas, kuris išklauso bendruomenę, skatina jų problemas pamatyti naujai, iš kitokių perspektyvų. Taip pat jis stengiasi jas transformuoti į galimybes: gal tai, kas vienur laikoma problema, kitoje erdvėje gali tapti pliusu?

M. Laužikaitė seminare pedagogams pasakojo, kad  kūrybinis agentas dažnai padeda suprasti mokytojui, kad šis turi daugiau vaidmenų. Tarkime, mokslo kuratoriaus. „Mes bandome atrasti naujų mokytojo vaidmenų. Juk mokytis galima ir iš klaidų, ir per saviraišką. O tai – jautrūs bei intymūs dalykai, kuriems reikia saugios erdvės“, – teigė M. Laužikaitė.

Ta proga parodoje „Mokykla 2013“ pristatytas manifestas už kūrybišką mokyklą. Manifesto autorius – Lietuvos mokytojus, mokinius ir „Kūrybinių partnerysčių“ kūrėjus pasveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Drąsiai bandyti, nebijoti suklysti ir kiekvieną patirtį apmąstyti. Laukti klausimų, o ne tik teisingo atsakymo. Mokytis visu kūnu. Peržengti vadovėlio, klasės, mokyklos ribas ir kurti įkvepiančias pažinimo erdves“,   – tai – keli teiginiai iš pirmo šalyje manifesto už kūrybišką mokyklą.

„Šis manifestas yra bendras mūsų visų, neabejingų Lietuvos mokyklų ateičiai, darbas. Tikiu, kad visi kartu galime prisidėti puoselėjant atvirą ir kūrybišką mokyklą. Tikiu, kad manifestas bus aiškus ir sėkmingas kelrodis šiame kelyje ir mokytojams, ir mokiniams bei jų tėvams“, – sakė M. Laužikaitė.

Manifesto paskelbimo šventėje dalyvavo ir mokyklų atstovai – teatro mokytoja Vilija Morkūnaitė iš Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir ketvirtos klasės moksleivis Nikita Šajevas iš Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos. Kartu su M. Laužikaite jie manifesto lentoje paliko savo delnų atspaudus ir taip simboliškai jį patvirtino, kviesdami prie šių idėjų prisidėti visas Lietuvos mokyklas.

Svarbu tai, kad kūrybiškas mokymasis gali tik padėti  įgyvendinti mokymo programose keliamus tikslus, mat jis skatina efektyviau mokytis, geriau suprasti.

Kaip technologijos randasi mokyklose

Daugelyje stendų puikavosi interaktyvios lentos, prie kurių vyko ir pamokos – gamtos mokslų, matematikos ir kitos. Tačiau jos tikriausiai jau nebestebina nei mokytojų, nei vaikų.

„Bernardinai.lt“ ieškojo šio to įdomesnio ir aptiko keletą keistų prietaisų siūlančių stendų.  Vieni jų, panašu, buvo glaudžiai susiję su medicininiais matavimais, kiti mechaniškai kilojo kubelius, leido muilo burbulus.

„Saulės“ privačios gimnazijos mokytojas Romanas Voronovičiu pristatė kompanijos „Mokslo technologijos“ kompiuterines laboratorijas, skirtas gamtos mokslų, fizikos, chemijos, biologijos pamokoms. Vienas prietaisas gali atlikti daug gamtamokslinių bandymų, aiškino mokytojas.

Fizikos pamokoje tokią laboratoriją galima pritaikyti kaip voltmetrą, ampermetrą, jėgos matuoklius ar sukurti šviesos vartelius ir fiksuoti judančius daiktus. Chemijos laboratorija leidžia išmatuoti temperatūrą, pH, atlikti daug kitų matavimų. Biologijos pamokose prietaisas gali būti naudojamas širdies ritmui nustatyti, plaučių tūriui išmatuoti.

Taigi vienas kompanijos siūlomas prietaisas gali atlikti aibę  matavimų, mat turi skirtingus daviklius. Kaip sakė R. Voronovičius, labai svarbu ir tai, kad tokios laboratorijos lengvai transportuojamos. Vadinasi, dalį pamokos galima praleisti ir lauke, renkant duomenis, o grįžus į klasę juos persikelti į kompiuterį ir nagrinėti, aptarti.

Kiek technologijos svarbios mokymuisi pasakojo kompanijos „Festo“ Lietuvos padalinio didaktikos vadovas Aleksandras Kirka. Jis tikino, jog vyrauja klaidingas požiūris į technologijas: esą jos neįdomios, nepatrauklios. Tai – priežastis, kodėl didelė dalis jaunimo renkasi bankininkystę, vadybą, tarptautinį verslą ir savo nosis suka nuo technologinių, inžinerinių specialybių.

„Lietuvos situacija ypač iškreipta: čia nėra inžinierių, kitų kvalifikuotų darbininkų, mat reikia dirbti ne tik plaktuku, bet ir su sudėtinga įranga“, – sakė A. Kirka.

Kompanijos siūlo prietaisų, sujungiančių mechanines sistemas, elektros inžineriją ir informatiką. „Turint tokį prietaisą, informatikos pamokose galima užprogramuoti jo veikimo principus, pakeisti juos ar sukurti naujus. Tai – kitokia praktika nei paprastas programavimas dėl programavimo“, – sakė A. Kirka ir patikino, kad naujos technologijos šiuo atveju tampa prielaida galvoti apie inžineriją, bandyti perprasti jos veikimo principus ir juos nustatyti, taip pat matomos realios informatikos mokslo galimybės.

Parengė K. U.

Bernardinai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE