Rugsėjo 10-ąją yra minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šią dieną skelbiame žinią, kad savižudybės galima išvengti. 2011 metų tema – „Savižudybių prevencija daugiakultūrėje visuomenėje”.
Pastaruosius dvejus metus dėmesys buvo skiriamas savižudybių prevencijai skirtingose kultūrose visame pasaulyje. Tuo tarpu šių metų temoje pabrėžiama, kad visos pasaulio šalys yra daugiakultūrės, t.y. visose šalyse yra įvairių etninių ir religinių grupių, gyvenančių toje pačioje visuomenėje.
Siekiant užkirsti kelią savižudybėms, dažnai remiamasi klaidingu įsitikinimu, kad pati kultūra yra objektyvus dalykas, kuris pats savaime gali paaiškinti egzistuojančius skirtumus. Kai pastebime skirtumus tarp įvairių kultūrinių grupių visuomenėje, pavyzdžiui, skirtingas savižudybių skaičius ar rizikos veiksniai, viskam tinkamas paaiškinimas tampa „kultūriniai skirtumai”. Kultūra nėra statiškas ar išmatuojamas kintamasis, priešingai, kultūra apibūdina dinamišką sąveiką tarp individų ir jų aplinkos. Taigi svarbu atkreipti dėmesį, kad tikrosios savižudybių priežastys gali apskritai neturėti nieko bendra su kultūra (pvz., nedarbas, skurdas, marginalizacija, stigmatizacija ar rasizmas).
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Tačiau daugelyje šalių vis dar trūksta patikimos savižudybių statistikos. Be to, net ir šalims, kurios pateikia patikimus statistinius duomenis, trūksta žinių apie problemos mastą tautinių mažumų tarpe (pvz., rizikos veiksniai, būdingi gyventojų daugumą sudarantiems vyresnio amžiaus vyrams, gali visiškai skirtis nuo rizikos veiksnių, būdingų jaunoms imigrantėms merginoms). Kai kurie tyrimai parodė, kad imigrantų savižudybių dažnis labiau supanašėja su jų gimtojoje šalyje nustatytu savižudybių dažniu, nei su šalies, kurioje jie įsikūrė. Tačiau kiti tyrimai rodo, kad ši tendencija įvairiose šalyse ir tarp skirtingų žmonių pogrupių skiriasi. Todėl bet kokie apibendrinimai turėtų būti daromi itin apgalvotai.
Svarbu suprasti, kad bet kurioje sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoje individas nėra vien tam tikros kultūrinės grupės atstovas. Kiekvienas žmogus su savimi atsineša savo įsitikinimus, požiūrį, supratimą, mintis ir žinias. Dėl to verta atkreipti dėmesį ir į specialistų, kurie analizuoja atliekamų socialinių tyrimų rezultatus, turimus įsitikinimus. Dažnai mažumos populiacija bendruomenėje yra nedidelė, todėl tyrėjai, kaip ir jų klientai, esti tos pačios socialinės grupės atstovai. Jei polinkis į savižudybę toje gyventojų mažumos grupėje yra tabu, turimas tyrėjo požiūris į suicidišką elgesį gali paveikti tiek tiriamojo pateikiamus atsakymus, tiek pagal gautus rezultatus pateikiamas išvadas.
Kai kuriose valstybėse jau pradėta įgyvendinti savižudybių prevencijos strategijas nacionaliniu mastu, tačiau dėmesys dažniausiai skiriamas tik tam tikros daugumos problemoms ir poreikiams. Todėl šios strategijos turėtų būti peržiūrimos ir bet kokios savižudybių prevencijos priemonės pirmiausia turėtų veikti kultūrinėje perspektyvoje.
Žinoma, savižudybė yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Nepaisant to, egzistuoja ir tam tikri „universalūs” būdai, kurie gali padėti stengiantis užkirsti kelią savižudybei.
– Kiekvienam žmogui svarbu jausti ryšį su kitais – tai svarbus psichinės sveikatos ir gerovės veiksnys. Todėl gerai integruotose ir darniose bendruomenėse savižudybių skaičius gali būti mažesnis.
– Tinkamai apmokyti sveikatos bei socialinių paslaugų specialistai gali laiku pastebėti padidintos savižudybės rizikos atvejus, suteikti reikiamą pagalbą. Lygiai taip pat su galimais prevencijos būdais turi būti supažindinama ir visa bendruomenė. Svarbu, kad ši informacija būtų pateikiama atsižvelgiant į egzistuojančius kultūrinius skirtumus.
– Savižudybių metodai įvairiose kultūrose skiriasi, tačiau prieigos prie dažniausiai pasirenkamų savižudybės priemonių bei aplinkos apribojimas, būtų veiksminga priemonė mažinant nelaimių skaičių (pvz., tinkamas šaunamųjų ginklų, pesticidų, vaistų saugojimas; prieigos prie tiltų ir aukštų pastatų apribojimas ir pan.).
– Žiniasklaidos sąmoningumas atsakingai pranešant apie savižudybės atvejus.
– Žmonių, išgyvenančių nusižudžiusių artimųjų netektis, palaikymas.
Svarbiausia suprasti, kad savižudybių prevencija nėra vien valstybės ar politikų reikalas – tai kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė.
Todėl rugsėjo 10-ąją (šeštadienį), Lietuvos suicidologų asociacija ragina 20 val. visus uždegti savo namo ar buto lange žvakę, skirtą atminti tiems, kuriems pritrūko jėgų gyventi bei linkint tvirtybės tiems, kurie bandė nutraukti gyvenimą ar turi tokių minčių.
Parengė Urtė Navardauskaitė