Laisvės atėmimo vietose išaiškinama 40-60 procentų visų naujų žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atvejų Lietuvoje. Tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų nuolat būna nuo 250 iki 300 ŽIV nešiotojų. Specialistų teigimu, nuteistieji ar suimtieji turi pakankamai žinių apie šią ligą, užsikrėtimo ja kelius ir apsisaugojimo būdus, tačiau dauguma linkę elgtis rizikingai.
Pasak Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus viršininko Vlado Kasperūno, šiemet laisvės atėmimo vietose nustatyta per 40 naujų ŽIV atvejų. Dauguma jų diagnozuota tardymo izoliatoriuose, o tai rodo, kad virusą suimtieji atsinešė iš laisvės.
Laisvės atėmimo vietų ligoninės ŽIV ir AIDS profilaktikos ir gydymo kabineto vedėja Julija Rakickienė teigia, kad į laisvės atėmimo vietas patenkantys vis jaunesni asmenys yra linkę elgtis rizikingai.
Gydytoja neneigia, jog vienas kitas naujas atvejis diagnozuojamas ir įstaigų viduje. Pasak J. Rakickienės, užsikrėtę nuteistieji atsainiai žiūri į grėsmingą diagnozę, jiems ji – galimybė gauti papildomą vitaminų dozę, maisto davinį, lengvatų ar net anksčiau laiko išeiti į laisvę.
Pasak specialistų, dirbančių laisvės atėmimo vietose, čia ŽIV ir tuberkuliozės tyrimai turėtų būti privalomi. „Juk asmuo ilgesniam laikui patenka į didelį uždarą kolektyvą. Kita vertus, taip būtų lengviau šias ligas gydyti, prižiūrėti, kontroliuoti”, – sako J. Rakickienė.
Pasak medikės, paleisti į laisvę ŽIV nešiotojai, kuriems jau buvo pradėtas taikyti antivirusinis gydymas laisvės atėmimo vietose, dažnai gydymo netęsia.
„Labai dažnai jie nesikreipia į medikus dėl vienos paprastos priežasties – rajonuose nedrįsta, o į didelius miestus, kur galėtų gauti tinkamą ir prieinamą pagalbą – Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius – neturi kaip ar už ką nuvykti. Be to, rajonuose stinga infektologų”, – sako J. Rakickienė.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, Lietuvoje pirmasis ŽIV infekuotas asmuo diagnozuotas 1988 metais. Tais pačiais metais konstatuotas pirmas mirties atvejis šalyje dėl AIDS.
Į įkalinimo įstaigą pirmasis laisvėje ŽIV infekuotas vyriškis pateko 1992 metais. Pirmoji ŽIV infekuota moteris į įkalinimo įstaigą pateko po šešerių metų – 1998-aisiais. Tais pačiais metais į įkalinimo įstaigą pateko ir pirmas ŽIV infekuotas nepilnametis.
2002 metais buvo ŽIV protrūkis Alytaus pataisos namuose: nustatyti 299 ŽIV infekuoti asmenys. Po metų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atidarytas ŽIV ir AIDS profilaktikos ir gydymo kabinetas, kuriame konsultuojami ŽIV infekuoti kalinamieji ir nuteistieji. Medikai lanko bei konsultuoja suimtuosius ir nuteistuosius, kalinčius visose laisvės atėmimo vietose.
Lietuvos AIDS centro lapkričio 1 dienos duomenimis, mūsų šalyje iš viso yra 1376 ŽIV infekuoti asmenys, iš kurių daugiau kaip 800 yra buvę laisvės atėmimo vietose nuo 1 iki 6 kartų.
