Jei staiga pradėjote viduriuoti, ėmė pykinti, pakilo temperatūra, skauda galvą ir pilvą, darosi silpna, didelė tikimybė, kad pasigavote virusinį gastroenteritą.
Geriausia prevencija – higiena
Virusinį gastroenteritą, arba kitaip skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimą, dažniausiai sukelia rota ir noro virusai. Rotavirusiniu gastroenteritu paprastai serga kūdikiai ir maži vaikai, o jam giminišku norovirusiniu – suaugusieji ir vyresni vaikai. Mažiems vaikams pasireiškia ne tik minėti, bet ir į peršalimą panašūs požymiai: kosulys, sloga, gerklės perštėjimas.
Šiais virusais užsikrečiama per fekalijomis užterštas rankas, daiktus, maistą bei vandenį. Taigi dažnai virusui kelią galime užkirsti patys: dažnai su muilu plauti rankas, gerti švarų, saugų vandenį, kruopščiai prieš vartojimą nuplauti vaisus, daržoves, uogas, kartu nelaikyti žalio ir jau pagaminto maisto, tinkamai prižiūrėti maisto ruošimo vietą, tinkamai termiškai apdoroti maistą.
Ypač svarbu higienos reikalavimų laikytis maisto gamybos įmonėse – jiems nusižengus galima apkrėsti labai daug žmonių ir sukelti rimtą ligos protrūkį.
Rota ir noro virusai – labai gajūs, ant rankų ir įvairių paviršių gali išlikti iki dviejų savaičių, o išmatose net iki 7 mėnesių. Jie nežūna užšaldyti ir gali pakelti 60-70 laipsnių temperatūrą, jų neįveikia nemaža dalis buityje naudojamų dezinfektantų.
Rotavirusu vaikai dažniausiai serga šaltuoju metų laiku. Norovirusas tokiu sezoniškumu nepasižymi – jis dažniau parsivežamas iš kelionių po šalis, kuriose ne itin palankios higienos sąlygos.
Simptomai matomi ne visada
Rotavirusu infekuoti beveik visi 2-3 metų amžiaus vaikai, suaugusieji taip pat dažnai net neįtaria, kad yra rotaviruso nešiotojai, nes jokių simptomų nematyti. Taigi iš pažiūros visiškai sveikas žmogus gali užkrėsti kitą silpnesnio imuniteto asmenį, o šis gali susirgti kur kas sunkesne ligos forma ir net patirti įvairių komplikacijų.
Specifinio virusinio gastroenterito gydymo nėra – taikomas simptominis gydymas. Ypač svarbu išvengti dehidratacijos. Rekomenduojama gerti daug skysčių ir ne tik paprasto vandens, bet ir sūdyto, sultinio, sulčių, kad būtų atkurta elektrolitų pusiausvyra. Taip pat būtina tinkama mityba: venkite riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio, labai saldaus maisto. Verčiau rinkitės bananus, ryžius, virtas bulves ir morkas, skrudintą duoną, virtą vištieną be odelės. Dehidratacija ypač pavojinga kūdikiams.