Jei nedžiugina darže pasodintų agurkų ar pomidorų derlius, valgiaraštį galima paįvairinti nesėtais, neaugintais, tačiau sveikais augalais, kurie, tiesa, yra dar ir piktžolės.
„LiveScience” dėmesį atkreipti pirmiausia siūlo į keturis augalus – tik reikia neapsirikti juos atpažįstant ir negalima rinkti užterštose vietose.
Kiaulpienė
Kiaulpienė laikoma labai sveika ir universalia. Valgomas visas augalas. Lapai kai kurių entuziastų prilyginami vitaminų piliulėms, kuriose gausu vitaminų A, C ir K – jų daug daugiau nei sode specialiai auginamuose pomidoruose. Taip pat yra kalcio, geležies, magnio ir natrio.
Lapai švelniausio skonio būna jauni. Taip būna ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, kai augalas regeneruoja nupjautas, nurautas dalis. Kiaulpienių galima negailėti ruošiant sriubą, dėti į salotas, troškinti su daržovėmis arba paruošti itališku stiliumi – su alyvų aliejumi, česnaku, druska ir šiek tiek aitrių raudonųjų pipirų.
Lietuvos žolininkai pataria, kad sudžiovinus bei paskrudinus augalo šaknis, jas galima vartoti kaip kavos pakaitalą.
Pavasarį iš kiaulpienių žiedų gaminamas medus, vynas, jų taip pat galima dėti į salotas, gardinti paukštieną.
Baltoji balanda
Lyginama su špinatais, tik vadinama dar sveikesne ir lengviau augančia. Joms užaugti reikia kiek geresnių sąlygų nei visur esančioms kiaulpienėms, tačiau daržuose ir net miestuose šių augalų netrūksta.
Geriausia augalo dalis – lapai, faktūra primenantys velvetą. Lapai ir jauni stiebai gali būti greitai apvirti ir skoniu iš tiesų primena špinatus su riešutų poskoniu. Puodelis balandos turi dešimt kartų už rekomenduojamą didesnę vitamino K, triskart didesnę vitamino A normą bei daugiau nei užtektinai vitamino C, taip pat pusė kalcio ir magnio normos. Baltosios balandos preparatai vartojami sergant avitaminoze.
Balandų troškinys: 0,5 kilogramo lapų nuplaunama, 10 minučių paverdama truputį pasūdytame vandenyje, išgriebiama, nuvarvinama, sukapojama. Puode kartu su vienu ar dviem šaukštais miltų įkaitinamas šaukštas sviesto arba kitokių riebalų, sudedamos balandos ir, visą laiką maišant, supilama stiklinė nugriebto pieno arba balandų nuoviro. Baigiant troškinti, įberiama druskos, cukraus, pipirų.
Gyslotis
Dažniausiai naudojamas kaip vaistažolė, maistinėmis savybėmis panašus į kiaulpienę, turi geležies ir kitų svarbių vitaminų bei mineralų. Lapai skaniausi jauni, senesni – valgomi, bet kartūs ir sunkiai kramtomi.
Paruoštų gysločių skonis gali priminti šparagus, riešutus – tam jį reikia kelias sekundes pakepinti alyvų aliejuje.
Kad būtų mažiau kartūs, lapai plikomi verdančiu vandeniu. Jie dedami į salotas. Daugiausiai gysločių maistui vartoja kinai.
Dilgėlė
Iš dilgėlių galima ruošti ne tik arbatą. Geliantys dygliukai nukrinta verdant. Kai kam dilgėlės skoniu primena špinatus, kitiems – agurkus. Dilgėlėse yra jodino, magnio, natrio, fosforo, silicio. Jose taip pat daugiau baltymų nei daugelyje kitų augalų.
Iš šviežių ir jaunų ūglių galima virti vitaminingą sriubą.
Paragauti – pravartu, o jei kiltų pagunda šiuos augalus į savo valgiaraštį įtraukti gausiai ir ilgam, reikėtų pasidomėti, ar vaistinės jų savybės būtent jums ilgainiui negalėtų sukelti kokių nors nemalonumų.