Vaikai iš prigimties yra smalsūs, domisi juos supančiu pasauliu, o tai padeda sutelkti dėmesį, suvokti, įsiminti, samprotauti, spręsti problemas, kritiškai mąstyti, skatina taikyti įvairius pasaulio pažinimo būdus, išgyventi džiaugsmą, pasitenkinimą, atradimo jausmą. Teksto autorė yra auklėtoja ekspertė Vilniaus r. Rudaminos vaikų lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Gamta – šviesių jausmų šaltinis
Metų laikai keisdami vienas kitą sukasi ratu. Kiekvienas jų savaip įdomus, paslaptingas. Metų laikai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, mes įpratę prie jų kaitos, įvairių orų, todėl vaikai pažinti gamtą, draugauti su ja ir veikti gali ištisus metus.
Neužsisėdėkite su vaiku namuose, išeikite pasivaikščioti ir atverkite langą į gamtos pasaulį. Draugauti su gamta galima visur: miške, parke, pievoje, kieme, sode, namuose. Buvimas gamtoje suteikia ypatingų galių, sveikatos, stiprybės ir žvalumo. Prieš išsirengiant į gamtą vertėtų pasirūpinti tinkama apranga, priemonėmis ir, žinoma, maistu, juk gamtoje valgyti daug įdomiau nei namuose prie stalo. Taip pat vertėtų pagalvoti apie poilsį.
Didinamasis stiklas (lupa) – puikus įrankis, labai tinkantis įvairiems atradimams gamtoje daryti. Per jį galima stebėti voriukus arba nagrinėti gėlių žiedlapius, išsiraizgiusias medžių lapų gysleles, o iš po nukritusių lapų, medžio žievės ieškoti vabaliukų. O ar teko apžiūrėti iš arčiau braškių sėklytes ar juokingai atrodančius sraigių vaikučius, graužiančius salotas? Ar teko rytą stebėti rasos lašelius ant augalų? Ar kada tyrinėjote voratinklius tarp žolių?
Su didinamuoju stiklu galima atrasti daug įdomybių. Drobinis maišelis labai praverstų pasivaikščiojimui parke, prie jūros – radę įdomią kriauklę ar akmenuką, įsidėtumėte į maišelį, ir parsinešę į namus galėtumėte papildyti savo kolekciją. O ar kada mėginote sukurti darbelį iš neįprastos formos medžio šakelės, gilės, kaštono, paukščio plunksnos?
Derlingas ruduo
Ar teko kada tyrinėti vaisių, daržovių sėklas? Patyrinėkite su vaiku obuolio, kriaušės, svarainio, agurko sėklas, aptarkite, kokio dydžio, spalvos, kiek jų yra, pabandykite palyginti – vienodos, kuo nors panašios, – bus neįtikėtinai įdomu. Tuo pačiu iš sėklyčių galite suverti karolius, apyrankę ir pasipuošti.
Ar žinote, kiek ankštyje slepiasi pupų? Nuskynę darže ankštį paprašykite vaikų atspėti, kiek joje galėtų būti pupelių ar pupų, vaikams tai be galo įdomus užsiėmimas, taip išmoksite skaičiuoti. Puiki proga rudenį prisirinkti įvairių medžių lapų, juos sudžiovinti, o vėliau iš jų kurti įvairius darbelius. Fantazuokite!
Kas sunkesnis: obuolys ar pomidoras? Ar visi pomidorai sveria vienodai, nuo ko tai priklauso? Pamėginkite su vaiku pasverti daržoves ir vaisius, įsitikinkite kuris sunkesnis, o kuris lengvesnis, taip ugdysite vaikų mąstymą, o duomenis galite užsirašyti į užrašų knygelę.
Ar kada teko būti medžių dailininkais? Tai labai paprasta. Dideliais popieriaus lapais apvyniokite medžio kamieną ir paprasta kreida, braukykite popierių, pamatysite medžių žievės raštus, atsirandančius prieš akis. Padarykite kelių medžių (beržo, ąžuolo, klevo, kaštono) žievių raštus ir duokite draugui atspėti, kurio medžio žievės raštas atsirado ant lapo, nes kiekvieno medžio žievė sukuria skirtingą raštą. Ši veikla padės geriau pažinti medžių pavadinimus.
Prisiskinkite šermukšnių ir išsivirkite uogienės, paskui skaniai suvalgysite. Vaikai supras, iš kur atsiranda uogienė.
Žiemos žaidimai
Žiema mums – visa stingdantis šaltis, baltu sniego patalu apkloti laukai, miškai ir sodai, siaučiančios pūgos. Žiemą smagu pabūti lauke, nulipdyti sniego senį besmegenį, mėtyti sniego gniūžtes, palenktyniauti su vėju čiuožiant nuo kalniuko ir pasimokyti baltosios gamtos abėcėlės. Ar žinote tokią abėcėlę?
Baltoji gamtos abėcėlė – tai raidės, kurias paukšteliai ir žvėreliai savo kojelėmis ar sparneliais parašo sniege. Gamtos abėcėlę rasite išėję į lauką. Ant takelio pamatysite daug pėdelių. Štai balandis ieškodamas lesalo pėdsaką paliko, o šalia kitos pėdelės – tai šuo letenėlėmis savąsias raides surašė. Taip galite atrasti žvirblio, varnos, katino ar net kiškio pėdsakus paliktus sniege, palyginkite juos. Ant šakelės pakabinkite morką kiškiui, o paukšteliams nesūdytų lašinių gabalėlių.
Žvėrelių ir paukštelių pėdsakai sniege – gera veikla gamtai pažinti. Ar žinote, kiek naktį prisnigo? Žiemą kiemo aikštelėje galite išmatuoti sniego sluoksnio storumą, pusnių gilumą. Matuoti sniego gilumą įmanoma įvairiose vietose – prie krūmų, ant kalno, prie tvoros, ant takelio. Matuoti galite mediniu pagaliuku arba paprasčiausiai – liniuote. Įsmeigiate sniegmatį į pusnis ir pasižiūrite jame sniego lygį. Taip įsitikinate, kad sniego danga nevienodo gilumo. Be to, galite liniuotę ar medinį pagaliuką palikti nakčiai, savaitei, prieš tai pažymėję ant jo esamą sniego dangos gylį, o vėliau atėję pasižiūrėsite ir palyginsite, ties kuria padala yra sniegas. Gal daugiau pasnigo, o gal sniegas nutirpo?
Tikriausiai įdomu būtų sužinoti, ar yra gyvybė žiemą po sniegu? Pasirinkite kieme, sode, miške vietą ir atkaskite sniegą. Ir ką gi ten randate? Po sniegu miega augalėliai: kiaulpienių lapeliai, dirvinių našlaičių žiedeliai, kraujažolės, rūgštynės, varpučių stiebeliai, o miške – samanos, bruknės, pataisai. Apžiūrėję užkaskite augalėlius sniegu, nes sniegas juos šildo, ir palikite ilsėtis iki pavasario.
Pabandykite namuose užšaldyti indelius su grynu ir druskos prisotintu vandeniu, stebėkite, kuris jų užšalo greičiau, o kuris gal ir visai neužšalo. Kodėl? Druska trukdo užšalti vandeniui ir tirpdo sniegą. Nevertėtų pamiršti, kad paukšteliams ir žvėreliams labai šalta žiema – sunkus metas. Galite pakabinti lesyklėlę ir lesinti paukštelius, nuvežti į mišką daržovių žvėreliams.
Kvepiantis pavasaris
Ateina laikas, kai žemė tarsi pradeda rąžytis po ilgo žiemos miego. Tuomet galima išgirsti, kaip pokši besiskleidžiantys pumpurai, kaip keistai po ilgo sustingimo iš avilio išlindusios dūzgia bitelės ir skuba aplankyti pirmųjų pavasario žiedų. O paukščių čiulbėjimas – kasdien vis kitoks, vis balsingesnis – neleidžia pamiršti, kad į žemę sugrįžta šilti saulės spindulėliai.
Ar teko patiems daryti kiaulpienių riestainius? Tai labai paprasta. Nusiskinkite kiaulpienę ilgu koteliu, išilgai įplėškite keliose vietose stiebą maždaug per ketvirtadalį. Taip paruoštus stiebelius įdėkite į stiklinę šalto vandens. Dabar galite stebėtis linksmomis iš kiaulpienių stiebelių susidarančiomis figūromis.
Pavasarį, kai žemė sušyla, galima aptikti žeme šliaužiančią vynuoginę sraigę. Ar norėtumėte sužinoti jos judėjimo greitį? Juk yra žinoma, kad vynuoginė sraigė per valandą nušliaužia apie 72 metrus, sveria apie 40 gramų, kriauklės (jos namelio) dydis – 4,5 cm. Padėkite sraigę ant stiklo ir kurį laiką stebėkite ją šliaužiančią. Pamatysite, koks tai varginantis užsiėmimas. Galima stebėti ją iš po stiklo apačios. Sraigei prašliaužus stiklu, lieka ryškus jos gleivių pėdsakas. O ar žinote, ką sraigė ėda? Jai labiausiai patinka dilgėlių ir kiaulpienių lapai, ant jų uždėję sraigę galite pamatyti kokią skylę paskanavusi ji palieka.
Sraigės tvirtai laikosi savo įpročių, todėl dažniausiai nakčiai grįžta į tam tikrą vietą. Tai galima lengvai patikrinti, atlikus šį bandymą. Paieškokite sode drėgnos vietos ir pastatykite joje molinį gėlių vazoną. Po kelių dienų pastebėsite, kad jame atsiras gyventojų – sraigių, panorusių išbandyti „naują namą“ ir įsitaisiusių miegoti vazono viduje. Sutemus nueikite prie vazono ir pažymėkite sraigių namelius (lašeliu baltų dažų), kad galėtumėte jas atpažinti.
Tuomet kiekvieną vakarą, jau sutemus, nueikite prie sraigių „namo“, o tyrimo rezultatus galite užsirašyti knygelėje. Kiek pažymėtų sraigių grįžta namo? Ar jos grįžta kiekvieną vakarą? Ar jos prilimpa prie tos pačios vazono vietos?
Kartais būna tiesiog įdomu sužinoti, kiek metų vienam ar kitam medžiui. Susiraskite medį, jo kamieną apjuoskite metru ir išmatuokite kamieno apimtį. Dėmesio: matuoti reikia aukščiau virš savo galvos. Skaičių, kurį gavote išmatavę medį, padalinkite iš 5, o rezultatą padauginkite iš dviejų. Skaičius, kurį gausite, bus apytikslis medžio amžius.
Yra ir kitas būdas medžio amžiui nustatyti. Jei ant miško keliuko pastebėsite nupjautą kelmą arba sukrautus rastus, nepraeikite pro šalį. Medžio amžių galite nesunkiai nustatyti atidžiai apžiūrėję skersinį kamieno pjūvį. Nuo jo vidurio eina daug ratilų (rievių), kartu jie sudaro medžio metų žiedą. Paėmę pagaliuką suskaičiuokite visus apskritimus. Atidžiau apžiūrėkite apskritimus, ar jie visi vienodi? O gal vieni siauresni, kiti – platesni? Platūs apskritimai rodo, kad medžiui netrūko saulės, lietaus, siauri ratai žymi sunkesnius metus, sausrą, kai medis neturėjo sąlygų tinkamai augti.
Įdomu ir naudinga būtų anksti pavasarį sukalti inkilėlį ir įkelti į medį sode arba kieme. Daug inkilų su metais pūva, sensta ir nėra tinkami paukščiams gyventi.
Žalioji vasara
Vasara – linksmiausias, džiugiausias, spalvingiausias ir šilčiausias metų laikas, kai gamta pilna įvairiausių spalvų, kvapų, garsų ir gyvybės. Be to, tai atostogų metas – daug laiko praleidžiama gamtoje. Ar žinote, kas atsitinka, jeigu kelioms dienoms žolės lopinėlis bus uždengiamas lenta arba akmenine plokšte? Jei nežinote, patikrinkite ir išmėginkite. Iš pradžių žolė pasidaro šviesiai žalia, dar po kelių dienų ji pageltonuoja, kol galiausiai tampa beveik balta! O gal kitą kartą vietoj žolės surasite daugybę mažų vabzdžių. Bus įdomu juos stebėti pro didinamąjį stiklą.
Ar teko matyti kaip paukščiai geria vandenį arba prausiasi? O jeigu vasara karšta ir vandens trūksta, jūs galite jiems padėti. Pastatykite pusiau saulėtoje sodo vietoje plokščią dubenėlį ir pripilkite į jį vandens. Tai bus puikus paukščių baseinėlis, gyvūnėlių girdykla arba vandenį mėgstančių gyvių, pavyzdžiui, įvairių vabzdžių ar varliagyvių namai.
Tikriausiai pritarsite, kad labai įdomu stebėti skruzdes. Vaikščiodami tikrai atrasite jų kelią, tuomet galėsite susipažinti su miniatiūriniu skruzdėlių pasauliu. Nuostabą kelia tūkstančiai ropojančių mažyčių, vienodai atrodančių gyvių, nepaliaujamai tempiančių eglių spyglius, pyrago trupinėlius ar kitokius gardumynus. Dažnai skruzdėlių krovinys daug kartų viršija jų pačių svorį ir ilgį. Kur prasideda skruzdėlių kelias? Kur baigiasi? Pabandykite atrasti.
Skruzdėlės linkusios orientuotis pagal kvapą, tad užkirtus jų kelią naujais kvapais, galima pamatyti kuriam laikui bendruomenėje kilusią sumaištį. Patrinkite pirštu skersai skruzdėlių kelio ir stebėkite, kas bus toliau: arčiausiai prie „kvapų barikados“ esančios skruzdės sustos, sutrikdytos naujo, nepažįstamo kvapo. Bėgiodamos čia kairėn, čia dešinėn, jos ieškos joms įprasto kvapo. Labai greitai protingosios skruzdėlės suras įprastą kelią, ir vėl viskas eis sava vaga.
Ar žinote, kad skruzdės yra smaližės? Einančias keliu skruzdes galite pavaišinti pabėrę šiek tiek cukraus grūdelių, košės kruopelių, žolių sėklų.
Nuo birželio iki rugpjūčio – tinkamiausias laikas stebėti naktinius vabzdžius. Įdomu, kaip? Namuose, kai sutems, uždarykite savo kambario langą ir nukreipkite į jį kišeninio žibintuvėlio šviesą. Netrukus šviesoje pamatysite skraidančius vabzdžius. Galite juos stebėti, kiek širdis geidžia. Išjungę žibintuvėlį, po valandos jau galėsite atverti langą, nes vabzdžiai nuskris ieškoti kito šviesos šaltinio. Paprastai naktiniai vabzdžiai naktį skrisdami orientuojasi pagal mėnulio šviesą.
Galbūt vertėtų susikurti buvimo gamtoje taisykles ir jų laikytis? Pavyzdžiui:
Gamtos bičiulio priesakai
Į gėlytes žiūrėsiu akimis, kai nuskinsiu, jos nuvys.
Eisiu aš tik takeliu ir nemindysiu gėlių.
Pasodinsiu aš medelį, kad džiaugtųsi žemelė.
Grynas oras – tai puiku, augsiu aš ir tu kartu.
Važinėsiu dviratuku, kad oras švarus būtų.
Inkilėlį medin kelsiu, kad paukštelis ten gyventų.
Žiemą lesyklėlę pakabinsiu, trupinėlių pabarstysiu.
Saugau varles nuolatos, nes jos teikia daug naudos.
Jei jūsų vaikas piktas, irzlus, neramus, vadinasi, jam nuobodu ir trūksta veiklos. Išeikite į kiemą, mišką, parką, sodą ir išbandykite jums siūlomas veiklas, idėjas, bet kuriuo metų laiku, tikrai nenuobodžiausite. Ne veltui Bernardas Šo yra pasakęs, kad „vienintelis kelias, vedantis į pažinimą, yra veikla“. Leiskite vaikui supantį pasaulį pažinti akimis, ausimis, nosimi, pirštais. Vaikas, veikdamas kažką gamtoje, nerodys kaprizų, bet taps tikru žemės ir gamtos draugu, tyrinėtoju, mylėtoju. Ir jokio triukšmo, skubėjimo, vien teigiamos emocijos, gera nuotaika.
Psichologai tvirtina: teisingas gamtos suvokimas padeda vaikui suprasti, kad jis – milžiniško pasaulio dalis, įsisąmoninti, kad pasaulyje viskas turi savo vietą ir paskirtį.
