Žinomas vieno iš alternatyvaus gydymo būdų meistrų japonas Yoshie Champaka maistą rekomenduoja derinti pagal in bei jang energijos pusiausvyrą, mažinti porcijas ir griauna mitą, kad sušius valgyti sveika.
Pagal gamtos priešingybes
„Aš nenoriu, kad jūs atsisakytumėte malonumo. Jei esate sveikas, jei norite – prašau, valgykite ką tik norite, – kaip įprasta japonams kukliai nusišypsojo jaunatviškas 52-ejų Y.Champaka.
Itotermijos mokytojas ir holistikos meistras iš Japonijos sveika mityba pagrįsta makrobiotika užsiima 25 metus, todėl įsitikinęs savo teisumu.
„Tai, ką valgome, tampa mūsų krauju, – paprastais žodžiais aiškino japonas. – Jei valgome nesubalansuotą maistą, laukime ligų.”
Rytų filosofija in ir jang paremta gyvenimo ir gamtos priešingybėmis: pliusas ir minusas, diena ir naktis, šviesa ir tamsa, dangus ir žemė.
„Kalbant apie maistą, – tęsė Yoshie, – vienas patiekalas organizmui suteikia in, kitas – jang savybių. Kuo daugiau valgome in (produktai su ypač daug kalio, šaldantys) – ląstelės išsiplečia, kuo daugiau jang (daug natrio, šildantys) – ląstelės susitraukia. Todėl organizme būtina išlaikyti pusiausvyrą.”
Kai šalta ir karšta
Kai kurių žmonių rankos ir kojos nuolat šaltos. Neretai gydytojai nežino, kodėl taip yra.
Y.Champakos teigimu, taip dažniausiai atsitinka, kai valgoma pernelyg daug produktų, turinčių in energijos. Dažniausiai tokie žmonės labai mėgsta vaisius, saldumynus, kurie sukuria šaltį.
Mėsa turi labai daug šilumą ir karštį sukeliančios jang energijos.
„Bulvės, kaip ir kitos daržovės, turi in energijos, todėl dera su mėsa. Būtinai reikia sumažinti porcijas, ypač mėsos dalį, ir su ja valgyti arba bulves, arba salotas, bet ne viską kartu”, – mokė svečias iš Japonijos.
Jei žmogus sveikas, anot Y.Champakos, galima valgyti visko, ko širdis geidžia. Sutrikus pusiausvyrai ir susirgus, būtina reguliuoti maistą.
„Jau labai daug metų stebiu, ką valgau, todėl savo rekomendacijomis esu įsitikinęs. Be to, privaloma sumažinti maisto porcijas. Reikia valgyti tiek, kad dar jaustumėtės šiek tiek alkanas. Labai sunku keisti įpročius, bet jau po dviejų trijų savaičių pastebėsite teigiamus pasikeitimus”, – tikino Y.Champaka.
Vaisiai vietoj sulčių
Kaune apsilankęs japonas iš Siogo prefektūros Sandos miesto mėsos nevalgo, tačiau savo gyvenimo būdo primygtinai nebruka.
Tiesa, jis pastebi, kad žmogaus organizmas ypač išsibalansavo, kai mums tapo pasiekiami vaisiai, daržovės, prieskoniai ir įvairūs maisto produktai iš įvairių šalių, atsiradus greitojo maisto restoranams, sparčiam gyvenimo tempui.
„Afrikoje, Indijoje, kur karšta, reikia valgyti šiek tiek daugiau vaisių, kurie mums suteikia in energijos (šalčio), – aiškino japonas. – Ten, kur šalta, valgyti pernelyg daug vaisių, ypač gerti daug natūralių sulčių nėra gerai. Įsivaizduojate, kokią didelę in savybių koncentraciją staiga duodate savo organizmui? Tuomet geriau valgykite vaisių, bet negerkite natūralių sulčių”, – argumentais pagrindžia teiginius Y.Champaka.
Jis mato, kad žmonės pernelyg dažnai skaičiuoja kalorijas, tačiau nekreipia dėmesio į energijų pusiausvyrą.
„Valgykite mažiau mėsos, cukraus. Ypač tai svarbu sergantiems žmonėms, – savo rekomenduojamu mitybos būdu išgydęs ne vieną žmogų sakė Y.Champaka. – Reguliuokite maistinę in ir jang energiją, kurios harmonija padeda žmogui išgyti.”
Valo rudieji ryžiai
Paklaustas apie lietuvius, japonas pastebėjo, kad mūsų šalyje, kaip ir daugelyje Europos šalių, pernelyg didelės maisto porcijos ir žmonės valgo per daug saldumynų.
Svečias tikino, kad labai daug gerų savybių turi grūdinės kultūros, daržovės. Nors stebėjosi, kad Lietuvoje duonoje pernelyg daug cukraus.
Naktį žmogaus organizmas valosi, todėl rytą nevalia jo apkrauti maistu. Pusryčiams iš pradžių tiks šiek tiek vandens arba žaliosios arbatos, po to – sumuštinis su duona ir sviestu.
„Jūs turite organizmui tinkamų nuostabių grikių blynų. Prie jų puikiai dera burokėliai. Sveika daržovių sriuba su duona, miso sriuba, sojos padažas”, – iš pietų meniu patiekalus rekomendavo japonas.
Vasarą reikia šiek tiek daugiau maisto su in, o žiemą – su jang elementais. Itin sveika grūdai, kurie turi subalansuotą in ir jang energiją, mineralų prisodrinti rudieji ryžiai, valantys žarnyną.
„Rudieji ryžiai su trintomis sezamo sėklomis, šiek tiek druskos puikiai išvalys jūsų žarnyną. Ir jau po kelių dienų pajusite rezultatą”, – išbandyti siūlė Y.Champaka.
Japonų ilgaamžiškumas – laikinas?
Y.Champaka neigiamai atsiliepė apie greitojo maisto įstaigas, kur sunaikinami beveik visi maisto mineralai ir vitaminai. Kritikavo produktus, turinčius natrio gliutamato.
Paklaustas apie Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, dabar ypač madingus sušius, japonas nusišypsojo ir papurtė galvą.
„Tai nėra sveikas maistas, – netikėtai mitą apie sušius sugriovė žinomas mitybos specialistas iš Japonijos. – Be to, į sušius dedama cukraus, acto, ir tai nėra gerai. Taip, aš valgau sušius, bet itin retai.”
Pastebėjus, kad japonai yra viena ilgaamžiškiausių pasaulio tautų, Yoshie nusijuokė.
„Taip yra todėl, kad mūsų senoliai valgė tik savo regionuose išauginamą maistą ir mitybą derino pagal in ir jang energiją. O tada nei sušių, nei juolab greitojo maisto restoranų produkcijos jie nevartojo, – pasakė Y.Champaka ir pridūrė: – Patikėkite, po 40–50 metų, jei nesikeis valgymo įpročiai, japonai nebus ilgaamžiškiausia tauta pasaulyje.”
In ir jang
In – daržovės, vaisiai, pienas, degtinė (labai daug in), vynas (mažiau in), alus (šiek tiek in); čili.
Jang – žuvis, mėsa, sojos padažas, miso sriuba, sūris, kiaušiniai, jogurtas (labiau jang), druska (viena) neturi jang, bet naudojama su maistu – labai jang.
Mažinkite maisto porcijas
Mažiau vartokite mėsos ir cukraus.
Jei ilgiau kepsite, pavyzdžiui, svogūną, jis natūraliai įgaus saldumo
Sojos padažu užpiltos ir ilgai keptos daržovės (morkos, žiediniai kopūstai, svogūnai) įgauna daug jang savybių.
Sveikatai kenksminga, kai oksiduojasi aliejus.
Pastaruoju metu vyrai (jang energija) naudoja pernelyg daug produktų su in, o moterys (in) – jang energija.
Makrobiotika – Rytų filosofija, pagrįsta mokymu apie sveiką mitybą, gyvenimo būdą ir in bei jang energijų pusiausvyrą.
Dietos kūrėjas G.Osava teigia, kad pasaulyje vyrauja dvi energijos: vyriškasis (jang) ir moteriškasis (in) pradas, o produktai irgi turi daugiau vienos arba kitos energijos.
In produktai (aštrūs, rūgštūs ir saldūs) sukelia rūgštinę organizmo reakciją, o jang (sūrūs ir kartūs) – šarminę. Norint, kad maistas būtų gerai virškinamas, nesikauptų toksinų ir šlakų, labai svarbu išlaikyti in ir jang pusiausvyrą, valgyti vegetarinį maistą.
Makrobiotinė dieta pirmenybę teikia natūraliam, termiškai neapdorotam maistui, ypač grūdinėms kultūroms (daugiausia ryžiams). Jos sudaro apie 60 proc. raciono. Apie 20–30 proc. valgiaraščio sudaro vaisiai ir daržovės, 5 proc. – gėrimai ir sveikuoliški desertai.
Itotermija – iš Japonijos kilęs metodas, kuris jungia keturis skirtingus komponentus: karštį, fizinę stimuliaciją (kitaip tariant, masažą), smilkalų dūmus ir infraraudonuosius spindulius.
