Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas – demielinizacija.
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia 20-50 metų žmonėms. Liga dažniausiai prasideda regos ir akių judesių sutrikimais, koordinacijos sutrikimu, galvos svaigimu, jutimo sutikimais, parezėmis. Sergantiems išsėtine skleroze labai būdingas nuovargio jausmas. Šis išsėtinėi sklerozei būdingas nuovargis vadinamas fiziniu išsekimu. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.
Išsėtinė sklerozė (IS) yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y., galvos smegenų ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Ji paprastai pasireiškia atakomis arba paūmėjimais. IS simptomai labai įvairūs: regos, koordinacijos sutrikimai, dalinis paralyžius, skausmai ir t.t.
IS susergama tada, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, o pasibaigus uždegimui susiformavę randai vadinami „skleroze“. Jie centrinėje nervų sistemoje atsiranda išsidėstę atsitiktine tvarka ir daugelyje vietų, todėl liga pavadinta išsėtine skleroze (IS).
IS daugeliu atvejų suserga jauni žmonėms. Išsėtinė sklerozė iki šiol yra neišgydoma ir vis dar nežinoma tiksli ligos priežastis. Tačiau įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, nuolat vykdomi išsamūs moksliniai IS tyrimai, o ligą modifikuojantys vaistai (LMV) gali nuslopinti daugelį IS simptomų, retinti atakas, mažinti židinių formavimąsi smegenyse, stabdyti smegenų atrofijos vystymąsi, ženkliai sulėtinti negalios progresavimą, ir padėti sergantiems žmonėms gyventi pilnavertį gyvenimą.
Išsėtinės sklerozės kontrolė ir gydymas
IS paprastai prasideda netikėtai ir vystosi dramatiškai. Liga nesirenka – ja serga visi, nuo darbininko iki tiksliųjų mokslų profesoriaus, nuo jaunos mamos iki aukštą postą užimančio valdininko. Negydoma ar netinkamai gydoma liga greitai paverčia žmogų neįgaliu, jis tampa priklausomas nuo slaugos ir aplinkinių. Tad svarbiausia yra ne tik žinoti apie šios klastingos ligos egzistavimą, laiku atpažinti jos simptomus, bet ir pritaikyti skubų efektyvų gydymą, kuris išlaiko žmogų darbingą, finansiškai nepriklausomą, galintį gyventi pilnavertį gyvenimą.
Ypač svarbu skelbti žinią apie savalaikį ir efektyvų ligos kontroliavimą. Atkryčio (ligos paūmėjimo) metu sergantysis IS tampa ne tik nedarbingas, bet ir praktiškai neįgalus, jam būtinas stacionarus gydymas. Paūmėjimas – tai naujų sklerozės židinių atsiradimas centrinėje nervų sistemoje, su ligos eiga vystosi smegenų atrofija (tūrio mažėjimas), sukelianti fizinę negalią.
